Šiemet abiturientai ir kiti, norintys laikyti ar perlaikyti brandos egzaminus, turi žinoti kai kurias jų laukiančias naujoves. Visos jos yra išdėstytos Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame ir patvirtintame šių metų „Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo apraše“.
Naujoves pakomentuoti ir priminti brandos egzaminų laikymo tvarką paprašėme rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistės Rimutės Balzarevičienės.
Nuo kada mūsų mokyklose prasidės brandos egzaminų sesija? Ar prieš tai abiturientams reikės laikyti kokias nors įskaitas?
Šiemet brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidės gegužės 16 d. ir baigsis birželio 13 d. Pakartotinė sesija vyks nuo birželio 14 iki liepos 9 d.
Šiemet įskaitos privalomos tik tų dalykų, kurių bus laikomi egzaminai. Tad lietuvių kalbos įskaitą turės gauti visi, kadangi šio dalyko egzaminas yra visiems privalomas. Užsienio kalbos įskaita bus reikalinga tik tiems, kurie norės laikyti šio dalyko egzaminą.
Be to, abiturientai laisva valia galės rinktis kompiuterinio raštingumo įskaitą, kuri nėra susieta su brandos egzamino laikymu. Sėkmingai įveikusiems šią įskaitą bus išduodami pažymėjimai. Toks pažymėjimas, jau liudijantys apie šiokią tokią žmogaus kvalifikaciją, gali praversti įsidarbinant, renkantis studijuoti informatiką ar kitus dalykus, susijusius su informacinėmis technologijomis.
Įskaitas abiturientai pradės laikyti jau nuo kovo 22 d.
Šiemet, kad gautum brandos atestatą reikės laikyti mažiau egzaminų. Ar tai nesumenkina to atestato svarbos?
Sumažintas privalomų egzaminų skaičius – viena iš šių metų naujovių. Kad gautų brandos atestatą, visi kandidatai turės laikyti privalomą lietuvių kalbos egzaminą, kuris kaip ir pernai yra iš dviejų dalių – testo ir teksto interpretacijos. Be šio egzamino, reikės laikyti dar 2 (pernai privalėjo – 3), pasirinktus iš individualaus ugdymo plano dalykų, egzaminus. Jei mokinys pageidaus laikyti daugiau egzaminų, tai galės dar kelis pasirinkti. Svarbu, kad bendras egzaminų skaičius neviršytų 5 (lietuvių k. egzaminas traktuojamas kaip vienas).
Tie mokiniai, kurie į mokslą žiūri rimtai, žino ko nori, tikrai laikys daugiau nei privaloma egzaminų. Aukštosios mokyklos savo vertinimo kriterijų nekeitė. Tad norintys jose studijuoti tikrai nepasinaudos lengvata nelaikyti užsienio kalbos egzamino, nes už jo pažymį paprasatai duodama papildomai balų. Taip pat daug kur stojant reikalinga matematika. Žinoma, tiems mokiniams, kurie dar nežino, kur pasukti ar savo ateitį kol kas sieja tik su darbine veikla, mažiau egzaminų yra didelis palengvinimas siekiant gauti brandos atestatą.
Kokios dar naujovės laukia tų, kurie laikys brandos egzaminus?
Minėtame apraše yra įvestos naujos sąvokos. Tai mokinys (šių metų abiturientas), buvęs mokinys( tas, kuris neturi atestato, pavyzdžiui, pernai neišlaikė kokio nors egzamino) ir eksternas (tas, kuris turi atestatą, bet nori pasigerinti pažymį, perlaikyti kokį nors egzaminą ar naujai laikyti). Mokiniai ir buvę mokiniai privalės išlaikyti lietuvių k. egzaminą (testą ir interpretaciją) ir dar, kaip minėta, egzaminus. Tie buvę mokiniai, kurie pernai yra išlaikę lietuvių k. egzaminą ir dar du egzaminus, bet neišlaikę trečiojo egzamino, kuris šiemet nebeprivalomas, gali kreiptis į savo buvusią mokyklą ir gauti brandos atestatą. Tokiam buvusiam mokiniui taip pat nėra užkirstas kelias pasigerinti brandos egzaminų pažymius. Gavęs atestatą, jis turi registruoti savo prašymą dėl egzaminų laikymo bazinėje (tokia pas mus bus Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija) mokykloje jau kaip eksternas.
Mokiniai ir buvę mokiniai, pasirinkę laikyti valstybinį egzaminą ir pagrindinės egzaminų sesijos metu susirgę, galės, gavę Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus leidimą, vietoj atidėto valstybinio egzamino laikyti to paties dalyko mokyklinį egzaminą. Anksčiau tokios galimybės nebuvo.
Kokių prevencinių priemonių imtasi po pernai kilusio skandalo, kuomet iš anksto buvo paviešintos kai kurios egzaminų užduotys, kad tokie dalykai nesikartotų?
Naujajame „Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše“ atsirado dar viena nauja sąvoka – nevertinimas. Ji apibrėžiama taip: „vyresniojo vykdytojo, vertinimo komisijos pirmininko ar švietimo ir mokslo ministro sprendimas nevertinti kandidatų darbų, esant šiurkštiems brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimams.“
Jei paaiškėtų, kad, pavyzdžiui, egzaminų turinys buvo paviešintas įvairiose informavimo priemonėse ir tapo žinomas plačiam kandidatų ratui, tai to dalyko brandos egzamino vykdymas gali būti atšauktas, darbai nevertinami švietimo ir mokslo ministro įsakymu visoje šalyje, atitinkamoje savivaldybėje ar to dalyko brandos egzamino vykdymo centre (atsižvelgiant į tai, kur nustatytas tas pažeidimas ir kiek jis pasklido). Taip nutikus turi būti skelbiama pakartotino egzamino data. Pernai panašūs galimi atvejai nebuvo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše aptarti.
Naujajame apraše yra sukonkretinta visų asmenų atsakomybė brandos egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo etapuose, siekiant užtikrinti informacijos saugumą ir slaptumą.
Nei Nacionalinis egzaminų centras, nei Švietimo ir mokslo ministerija negalėtų šiuo atveju bausti prasižengusio asmens. Tų institucijų pareiga informuoti apie tai jų darbdavius, kurie turėtų imtis vienokių ar kitokių sankcijų, vadovaudamiesi Darbo kodeksu.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį einantys laikyti egzamino ?
Jiems taikomi pakankamai griežti reikalavimai. Į egzaminą žmogus negali nieko, kas nereikalinga, neštis. Egzaminų organizatoriai privalo paklausti, ar jis neturi pašalinių daiktų. Rimta priežastis pašalinti žmogų iš egzamino gali būti, pavyzdžiui, kišenėje užmirštas, išjungtas, bet vibruojantis mobilusis telefonas, žinoma, jau nebekalbant apie „špargalkes“ ar plepėjimą per egzaminą.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ