Padėkos koncertas rajono kultūros darbuotojams ir jų veiklos rėmėjams nebuvo nei slepiamas, nei labai viešinamas. Paprasčiausiai – kam reikėjo, tas žinojo, kas norėjo, tas atėjo.
Penktadienį valandą anksčiau vitražų salėje įvykusiame Sausio 13-osios minėjime dalyvavę miestelėnai kiek nusistebėjo, kad jie nebuvo pakviesti užsukti ir į tuoj pat prasidėsiantį renginį kultūros centro didžiojoje salėje. Vis dėlto keliolika iš jų nuėjo, o kiti, vienas kitą perspėjinėdami, jog ten kviečiami vien meno kultūros puoselėtojai, patraukė namo. Žmonės įsivaizdavo, kad ten bursis rajono meno kolektyvų vadovai su pulkais saviveiklininkų. O rėmėjai – irgi ne po vieną ateis… Vadinasi, nebus kur atsisėsti.
Taip samprotavo nuolatiniai kultūros centro renginių žiūrovai ir klausytojai. Tačiau šio vakaro rengėjai – rajono Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus bei kultūros centro vadovai dėl publikos šį kartą nesivargino – ar taip svarbu, kiek žmonių klausysis pakviesto Panevėžio miesto pučiamųjų orkestro “Garsas„ (vadovas Remigijus Gilys) muzikantų, ritminių šokių atlikėjų, jauno dainininko V. Valantonio koncerto. Dėl tokio “nesusikalbėjimo„ pusė salės kėdžių liko tuščios.
Kitaip ir negalėjo būti. Juk režisierių, choreografų, etnokultūrininkų, kapelų vadovų, kuriuos norėta pagerbti, padėkoti už nuoširdų darbą, ne tiek ir daug, kad jiems reikėtų didžiosios, priedo dar ir šaltokos, salės. Teisybė, nebuvo pamirštas dailininkas ir garso bei apšvietimo specialistas, scenos drabužių siuvėja. Bet žodį tarusiam merui Leonui Apšegai kilo klausimas, kodėl pamiršti patalpų tvarkytojai.
Bet… kultūros namų, laisvalaikio centrų tvarkytojų yra ir kitose rajono vietovėse.
Beje, o ko vertas kultūros specialistas be entuziastų dainuoti, šokti, muzikuoti, to paties meno vadovo ir kultūros vartotojų naudai aukoti daug laiko repeticijoms, išvykoms. Tad kam iš tikrųjų priklausė dalyvauti pastarajame renginyje, jeigu jau tokio ėmėmės?
Padėkos koncerto pradžioje kultūros centro ir jo padalinių specialistai apdovanoti padėkos raštais, gėlių žiedeliais ir knyga “Tai bent vestuvės„. Atsiimti tokių pat dovanų buvo kviečiami ir rėmėjai. Į sceną turėjo pakilti per dvidešimt žmonių, tarp jų daugiausia verslininkų, tačiau iš tos gildijos nebuvo nė vieno, apskritai padėkų lūstas sumažjo tik trimis.
Kartu su Kultūros ir švietimo skyriaus vedėju raštus ir suvenyrus įteikinėjęs kultūros centro direktorius R. Lukoševičius sakė, jog, kas buvo skirta rėmėjams, jiems ir atiteks, – bus įteikta asmeniškai.
Žodžiu, renginys įvyko, tačiau jo pabaigos dar nematyti, skyriaus vedėjo ir centro direktoriaus laukia netikėtai daug vizitų pas verslininkus.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ