Lapkričio mėnesį “Mintys„ rašė apie plėšikų gaują, kurios nariai susilaukė atpildo, bet vienas jų nesutiko su teismo sprendimu ir parašė kasacinį skundą. Prieš pat Naujuosius metus Lietuvos Aukščiausiasis teismas jį išnagrinėjo.
2004 metų pavasarį buvo apiplėšta parduotuvė Noriūnuose. Vidun įsibrovę plėšikai papurškė pardavėjai į akis dujų ir pavogė kasoje buvusius pinigus ir įvairių mobiliojo telefono papildymo kortelių.
Veikė grupė
Teisėsaugininkai, aiškindamiesi šį nusikaltimą, iš atskirų detalių sulipdė tokią nusikaltimo mozaiką.
Pas Noriūnuose gyvenantį Aurimą Valiuką į svečius atvažiavo Rokiškio rajone gyvenantis Viktoras Kiseliovas. Vieną dieną A. Valiukas, apsipirkęs parduotuvėje, pasakė svečiui, kad kasoje yra nemažai pinigų. Vyrukai nutarė, kad būtų ne pro šalį juos pasiimti, bet patys plėšri nenorėjo. Jiedu nuvažiavo į Uteną ir prisikalbino Julių Gasiulį, o vėliau užsuko į Anykščius ir pasiėmė dar vieną sėbrą Marių Višniauską.
Noriūnuose, į kuriuos kompanija atvyko skirtingomis mašinomis, nusikaltimo organizatoriai papasakojo J. Gasiuliui ir M. Višniauskui, kokią parduotuvę jiems reikia apvogti. Kol vyko “operacija„, V. Kiseliovas ir A. Valiukas laukė pastarojo namuose. Kai pinigai buvo pavogti, jiems paskambino M. Višniauskas ir atraportavo, kad darbas padarytas. Kompanija susirinko prie kapinių ir pasidalijo grobį.
A. Valiukas pergudravo prokuratūrą
Vykstant šio nusikaltimo tyrimui ir aiškėjant vis naujoms detalėms, vienas iš plėšimo organizatorių A. Valiukas buvo beišsisukąs nuo atsakomybės.
Jis aiškino, kad iš tiesų važiavo su V. Kiseliovu į Uteną, ir Anykščius, bet jokiu būdu net neįtarė, kad taip formuojama grupė nusikaltimui. Jis neneigė, kad gavo kažkiek pinigų, bet juk taip vaikinai jam atsilygino už kurą, kurį jis išnaudojo kelionėje net po tris rajonus. Įvairias kitas detales jis taip pat pateikdavo kaip buvo patogiau.
Patikėjusi jo tiesa, ar tiesiog neradusi įrodymų jo kaltei įrodyti, Kupiškio rajono prokuratūra nutraukė bylą jo atžvilgiu.
Paskelba A. Valiukui nepalanki nutartis
Prieš teismą, įvykusį daugiau nei prieš metus, stojo tik trys šios istorijos dalyviai, kurie susilaukė įvairių bausmių. Tačiau nebuvo pamirštas ir A. Valiukas. Teismas paskelbė nutartį, kad plėšime galėjo dalyvauti ir A. Valiukas, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Paskelbti tokią nutartį teismas nusprendė todėl, kad paaiškėjo naujų aplinkybių. Kiti kaltinamieji pasakojo, kad su A. Valiuku tarėsi dėl plėšimo, po jo dalinosi pinigus. Apiplėštos parduotuvės pardavėja tvirtino, kad šis noriūnietis galėjo žinoti, jog tik pirmadieniais parduotuvėje dirba viena pardavėja. Be to, apiplėšimo dieną jis buvo atėjęs į parduotuvę išsikeisti stambių kupiūrų. Taip galėjo patikrinti, ar kasoje yra pinigų. Šios ir kitos aplinkybės lėmė, kad baudžiamoji byla šiam vaikinui buvo atnaujinta.
Vėliau Kupiškio rajono apylinkės teismas įrodė, kad A.Valiukas buvo vienas iš nusikaltimo organizatorių ir pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį nuteisė jį laisvės atėmimu dvejiems su puse metų.
Aukščiausiasis teismas skundą atmetė
Nepatenkintas tokiu Apylinkės teismo rugpjūčio 11 dienos nuosprendžiu, A. Valiukas kreipėsi į aukštesnę instanciją – į Panevėžio apygardos teismą padavė apeliacinį skundą. Kai ir čia nieko nepešė, kasacine tvarka Aukščiausiajam teismui apskundė ir Apylinkės teismo nuosprendį ir Apygardos teismo nutartį skundą atmesti.
Prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 27 dieną, kasacinį skundą nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiečio ir Viktoro Aiduko.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, padrarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl nusprendė A. Valiuko skundą atmesti.
Atrodo, ilgoje plėšimo istorijoje pagaliau padėtas taškas.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS