Penktadienį Kupiškio kultūros centro vitražų salėje vyko vakaras-portretas “Gyvenimo knygos puslapius vartant„. Renginį kultūros darbuotojai skyrė Kovo 11-osios Akto signataro, rajono mero Leono Apšegos gimimo 65-mečiui.
Kaip sakė vakarą vedusi režisierė Aušra Aleksandravičienė, kiekvieno žmogaus atėjimas į šį pasaulį – tarsi pradėta rašyti knyga, kurios autorius – pats žmogus. Puslapis po puslapio knyga tampa vis storesnė. Kuo įvairesnis gyvenimas – tuo įdomesnė knyga. Tą vakarą susirinkusieji turėjo galimybę pavartyti rajono mero L. Apšegos gyvenimo knygą, stabtelėti ties jo biografijos faktais. Prisiminimų knygą L. Apšegai padėjo versti jo žmona Palmyra, buvusi klasės auklėtoja Šimonių vidurinėje mokykloje Eleonora Narbutaitė-Merkienė (pradinę mokyklą meras Gaigaliuose), klasės draugės Kostė Žalkauskaitė ir Alma Pučėtaitė-Karaliūnienė, bendraminčiai, bendradarbiai Valerija Plerpienė, Vaclovas Girdvainis, Albinas Vaižmužis.
Ilgiau ar trumpiau vadovaujamą darbą visą gyvenimą dirbęs L. Apšega, pasak buvusios auklėtojos, atėjęs į Šimonių vidurinę mokyklą buvo tylus ir ramus, tik paskui atsiskleidė. Buvo tautinių šokių, dramos būrelio narys, grojo armonika. Rajono vadovo klasės draugės priminė ir išdaigas, iškrėstas mokytojams.
Paklaustas, kokią pažintį gali įvardyti kaip pačią įdomiausią, L. Apšega net nedvejodamas atsakė: “Žinoma, kad su Palmyra„. Beje, būsimą žmoną meras pirmą kartą teigė pamatęs griežčiuose ir negalėjęs neužkalbinti. L. Apšega pripažino, jog namuose valdžios vairą į rankas dažniausiai perima žmona.
Jaunimas teiravosi, ar rajono vadovas moka gaminti valgyti. “Moku, tik man neleidžia. Labai mėgstu mišrainę gaminti: einu per daržą ir viską skinu„, – juokavo sukaktuvininkas.
L. Apšegos gyvenimo knyga vartyta net pustrečios valandos. Ypatingą vakaro atmosferą kūrė Kupiškio muzikos mokyklos moterų atliekama muzika bei dainos, stilizuoto folkloro grupė “Dėnoja„. Likimu tikintis rajono vadovas teigė esantis laimingas, kadangi jau įvykdė tris svarbiausias žmogaus gyvenimo užduotis: pasodino ne vieną dešimtį medžių, pasistatė namą, užaugino vaikus ir dabar džiaugiasi į jį tiesiantis mažiems anūkų delniukams.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ