Jau nieko nenustebintų kelionių po egzotiškas šalis įspūdžiai. Tačiau kupiškėnus Solveigą ir Modestą Puišes įspūdinga kelionė aplink pasaulį ne tik išgarsino Lietuvoje, bet ir suteikė nepamirštamų akimirkų.
Laimėję žaidimo „Šeši nuliai – milijonas“ finale, jie turėjo išskirtinę galimybę per trejetą savaičių nors trumpam prisiliesti prie skirtingų pasaulio šalių kultūros. Besišypsančiais veidais jie pasakojo apie kelionę, kuri iš pradžių jiems kėlė tik nerimą. Tiesa, nuosekliai sudėlioti įvykius ir perteikti patirtus įspūdžius Solveigai ir Modestui dar ganėtinai sunku.
Moteris džiaugėsi įveikusi skrydžio lėktuvu baimę. Ore keliautojai praleido 65 valandas. „Mačiau, kad lėktuvo salone yra šeimų su mažais vaikais ir drąsinau save, kad tikrai negali nieko blogo mums atsitikti,“ – prisiminė Solveiga. Pora taip pat sakė, jog kelionė skirtingomis laiko juostomis „suvalgė“ vieną dieną – lapkričio 7-ąją. Iš vienos šalies jie išskrido lapkričio 6 d., o po keliolikos valandų kitame žemyne jau buvo lapkričio 8-oji.
Modestas ir Solveiga, pabuvoję Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos salose ir valstybėse, teigė, jog bene didžiausią įspūdį jiems paliko trys šalys: kaitrioji Ispanija, Čilė ir Tailandas. Keliaudami po šilto klimato kraštus, kupiškėnai gailėjosi pasiėmę šiltus paltus, nors, lapkričio 18 d. atkeliavus iš saulėto Tailando, Londone juos pasitiko minusinė temperatūra.
Spalio 27 d. pora nuskrido į Londoną, tačiau dairytis mieste nebuvo pakankamai laiko. Laukė reisas į Madridą. Saulėtojoje Ispanijoje (nors kupiškėnams kliuvo ir lietaus) jie praleido 4 dienas. Kaip ir visos kelionės metu, Ispanijoje Modestas su Solveiga mėgavosi užsakytomis ekskursijomis po žymiausias sostinės vietas, nuvykti į senąją sostinę Toledes, garsėjančią akmenine architektūra. Keliautojai džiaugėsi puikiu ilgos kelionės lėktuvais, autobusais ar limuzinais organizavimu, kultūringu aptarnavimu viešbučiuose. Kiekvienoje vietovėje jie turėjo žemėlapius, tad galėjo laisvai vaikštinėti gatvėmis, savarankiškai lankyti muziejus, gražiausius parkus.
Madridas Puišėms paliko itin saugaus miesto įspūdį. Linksma ir marga ispanų minia net vakarais nekėlė grėsmės poilsiaujantiems užsieniečiams. „Tai mano miestas, – šypsodamasis sakė Modestas, – jame norėčiau gyventi“.
Perskridę Atlanto vandenyną, kupiškėnai atsidūrė Pietų Amerikoje, antrajame pagal dydį Brazilijos mieste Rio de Žaneire. Tame krašte, priešingai nei Madride, turistus pasitiko kontrastais ir nesaugumo jausmas. Gidai juos perspėjo saugoti asmeninius daiktus nuo vagių. Modestas ir Solveiga sužinojo, kad Brazilija – ganėtinai skurdi šalis. Daug čia benamių, bedarbių, beraščių. Didelius plotus užmiestyje užima lūšnynai. Tačiau mažai civilizacijos paliestą ir nešvarų Rio de Žaneirą, kurio tikrąjį veidą turbūt atskleidžia garsieji karnavalai, puošia paplūdimiai. Modestas taip pat nepraleido progos pasinerti į vandenyno bangas.
Į kitą Pietų Amerikos pakrantę nukeliavusius kupiškėnus apstulbino Čilės grožis. Tuo metu toje šalyje buvo pavasaris, gausiai žydėjo gėlės ir medžiai, visur sklido jų aromatas. Galbūt todėl Solveigą ir Modestą sužavėjo draugiški žmonės – tikri gamtos vaikai. Per porą dienų Puišės spėjo ne tik pasimėgauti poilsiu žiedų šalyje, paragauti garsiųjų Čilės vynų, bet ir pasivaikščioti kalnų apsuptame Santjago mieste, aplankyti prezidentūrą, mėlynojo akmens gamykla.
Po ilgo skrydžio Atlanto ir Indijos vandenynais keliautojai atsidūrė gražioje saloje už Australijos žemyno – Naujojoje Zelandijoje. Oklendo uostas (antras pagal didį Naujosios Zelandijos miestas) neįprastas tuo, jog, einant į bet kurią pusę, per 15 min. galima pasiekti vandenyną. Modestas su Solveiga pasakojo, jog šiame mieste persipina vietos maorių genčių ir kolonizatorių anglų kultūros įtaka. Kupiškėnai aplankė žymųjį Oklendo nacionalinį parką, muziejų.
Kinijos pasienyje esantis Honkongas – keliautojams pasirodė tipiškas azijiečių miestas. „Tiek daug kažkur skubančių žmonių nesame matę, – stebėjosi sutuoktiniai, – tramvajuose, autobusuose, prekybos centruose – visur jie tarsi dainuodami šneka keista savo kalba tarpusavyje arba naujausių modelių mobiliaisiais telefonais“. Reklaminiuose stenduose atsiskleidžia garsaus rytiečių kovotojo Džekio Čano kultas, kupiškėnai sakė pravažiavę puošnius aktoriaus namus.
Kitas kelionės taškas – Tailandas – kur kas vargingesnė šalis, nors sostinėje Bankoke, kaip ir Honkonge, gausu dangoraižių. Šioje karaliaus valdomoje šalyje Modestui ir Solveigai teko matyti visko: nuo auksu spindinčių Budos šventyklų iki ryžių augintojų namelių ant vandens. Nors didžiuliame karštyje turguose parduodamas maistas nesukėlė pasitikėjimo, kupiškėnai liko sužavėti tailandiečių virtuve.
Pašnekovai džiaugėsi, kad agentūros „Septynios mylios“ suorganizuota kelionė praėjo sklandžiai. Bendraujant pagelbėjo Solveigos anglų k. žinios, nors daugelyje šalių būtų pravertę ir ispanų kalbos įgūdžiai.
Vienintelio dalyko, kurio Modestui ir Solveigai labiausiai trūko kelionės metu – du jų vaikai. Tiesa, senelių prižiūrimas mažasis Martynukas ant tėvelių buvo supykęs už tai, kad jie pirmą kartą ilgam iškeliavo.
„Tai buvo tarsi tikrasis mūsų medaus mėnuo, – sakė prieš penkerius metus šeimą sukūrę Puišės.- Daiktinį laimėjimą kas nors gali pavogti, o šitokia dovana, neįkainojama jokiais pinigais, mus labai praturtino ir suartino“.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ