Praėjusį pirmadienį Tėvynės sąjungos frakcijos rajono Taryboje atstovai Vytautas Mockus, Ričardas Barzdenis ir Valentinas Beinoris su rajono medicinos įstaigų vadovais kalbėjosi apie šių įstaigų finansinę padėtį, apsirūpinimą specialistais, darbo organizavimą, abiejų įstaigų bendradarbiavimą, veiklos perspektyvas.
V. Mockaus nuomone, šiuo metu labai šventiškai pradėtas rajono ligoninės “laidojimas„. Kad ji vienintelė apskrityje taps minimalia ligonine, nėra ko džiaugtis. Į minimizuotą gydymo įstaigą dar sunkiau bus prisivilioti specialistų. Kupiškis yra apskrities geografiniame centre. Tad ir mūsų ligoninė, jei ne vadovavimo jai brokas ankstesniais metais (chirurgiją numarino perdėtas dėmesys traumatologijai), veikianti pakankamai moderniose patalpose, galėjo išlaikyti pirmesnį savo statusą. Politikas pageidavo iš medikų išgirsti, kokių priemonių bus imamasi, kad dėl gydytojų stygiaus nebūtų uždaromi kiti skyriai, kaip nutiko su chirurgijos paslaugomis. Ar esama padėtis nėra tik “pagrabėlis„ su atidėjimu, kol tebedirbantys medikai išeis į pensiją. V. Mockų domino ir analogiško pirminės asmens sveikatos priežiūros centro problemos, kurias reikia kuo skubiau viešinti, jog neatsitiktų taip , kaip ligoninei.
Kupiškio ligoninės vyr. gydytojas Povilas Rimkus nesutiko, kad ligoninė laidojama. Anot jo, šiuo metu galime įžvelgti naujas, geras jos ateities perspektyvas. Šiuo metu viskas daroma pagal Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštą II etapo restruktūrizavimo strategiją.
Vyr. gydytojas užtikrino, kad 10 metų ligoninėje turėtų išlikti priėmimo, reanimacijos, kardiologijos, vidaus ir vaikų ligų, dienos chirurgijos skyriai, konsultacinė poliklinika.
Frakcijos atstovai pageidavo, jog būtų paaiškinta plačiau apie dienos chirurgijos skyrių.
P. Rimkus sakė, kad tokį skyrių kurti privertęs specialistų stygius, mažėjantis gyventojų skaičius. Šiuo metu rajone dirba tik du chirurgai – Vykintas Tubelis ir Vincas Dražba. Visi kiti atvažiuoja budėti iš kitų rajonų.
Išlaikyti chirurgijos skyrių yra nuostolinga. Pavyzdžiui, šiemet rugpjūčio mėnesį buvo atlikta 1 apendicito ir 2 išvaržų operacijos, rugsėjį – 3 apendicito ir 3 išvaržų operacijos, spalį – 1 apendicito operacija. Tad neracionaliai panaudojamos apie 300 kv. m operacinės patalpos.
Šiuo metu kuriamas dienos chirurgijos skyrius dirbtų nuo 8 iki 20 val. Pacientus jame priimtų dienos medicinos slaugytoja, anesteziologas, chirurgas ir gydytojas ginekologas. Naktį ir poilsio dienomis šis skyrius nedirbtų.
P. Rimkus akcentavo, kad sieks, jog ligoniai dienos chirurgijos skyriuje galėtų pasilikti ir per naktį. Tuomet juos aptarnautų terapinio skyriaus gydytojai. Į šį skyrių kreiptųsi dėl nedidelių traumų, patiriantys negalavimus, kurie priskirtini ribinei būklei tarp terapinio ir chirurginio gydymo, pvz., inkstų akmenligės priepuolis, galvos trauma.
V. Beinoris klausė, kas apžiūrės ir nukreips pacientą į kitą gydymo įstaigą, jei jis atvyks savo transportu, o ne su greitosios medicinos pagalbos automobiliu.
Kupiškio ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja Roma Ramanauskienė paaiškino, jog kiekvienu atveju ligonį apžiūrės bendros praktikos gydytojas, o jei reikės jį nuvežti į kito miesto gydymo įstaigą, taip pat bus tuo pasirūpinta.
Gydytoja Milda Narmontienė akcentavo, kad žmogus kiekvienu atveju turėtų gauti kokybiškas paslaugas. Tačiau pasitaiko, kad, norėdami išvengti didesnių eilių, greičiau patekti pas gydytoją, pacientai ateina į greitosios medicinos pagalbos tarnybą, pavyzdžiui, susileisti vaistų. Medikai sakė, jog reikėtų ugdyti žmonių supratimą, kur, kaip, kada ir kokia pagalba teikiama.
Taip pat prieita prie išvados, kad rajonui reikėtų dar vienos greitosios medicinos pagalbos brigados, nes būna taip, jog dviem brigadoms išvežus ligonius į Vilnių ar Kauną, rajonas penkioms-šešioms valandoms lieka be greitukės.
Išsakyta mintis, ar nevertėtų Savivaldybės gydytojo, administracijos vardu parengti Sveikatos apsaugos ministerijai raštą dėl papildomos ligonių pervežimo brigados suformavimo.
Kalbai pakrypus apie gydytojų stygių, P. Rimkus sakė, jog, po dvidešimties metų sugrįžęs į buvusią darbovietę, joje rado tik du naujus specialistus.
Galbūt reikėtų daugiau agituoti kupiškėnus moksleivius, kad rinktųsi mediko kelią ir suteikti jiems rimtą paramą bei geras darbo ir gyvenimo sąlygas, kad jie sugrįžtų atgal.
Prisiminta ir rajono studentų rėmimo programa, kuri medikų gretų mūsų rajone beveik nepapildė. Mažėjantis mūsų rajonas medikams nėra patrauklus ir dėl ribotų galimybių įgyti gydymo praktikos, ypač, kaip minėta, operuojantiems chirurgams.
Diskutuojant dėl atokesnių kaimo gyventojų sveikatos profilaktinių tikrinimų, sutarta, kad abiejų rajono gydymo įstaigų vadovai kartu parengs planelį, kiek reikėtų skirti pinigų iš Savivaldybės sveikatos apsaugos programos medikų specialistų brigadai, vyksiančiai tikrinti gyventojų į seniūnijas.
Atkreiptas dėmesys, kad mažėja prisirašiusiųjų Kupiškio poliklinikoje skaičius, o tuo pačiu ir šios gydymo įstaigos pajamos. Anot D. Kulbokienės, yra apie 800 gyventojų, kurie nėra apsidraudę (kaimo žmonės, oficialiai niekur nedirbantis jaunimas, išvykę laikinai į užsienį). Stengiamasi jiems išaiškinti sveikatos draudimo naudą ir kokių tam reikia dokumentų. Taip pat keblu sužinoti, ar žmogus dirba ar ne, kai SODROS pažymėjimuose neberašoma darbovietė. Be to, yra tokių šeimų, kurios neturi pasų (juos pametusios) ir negali priregistruoti savo vaikų gydymo įstaigoje.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Albinas Vaižmužis pritarė pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorės D. Kulbokienės parengtam projektui, kuris bus pateiktas svarstyti artimiausiam Tarybos posėdžiui, kuriame prašoma skirti medicinos punktų darbuotojoms apie 150 Lt per mėnesį kurui, kad jos žiemą galėtų savo automobiliais vykti pas ligonius. Dviračiais, kai daug sniego, nepavažinėsi.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ