Rajono Tarybos Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijos atstovai Vytautas Mockus ir Valentinas Beinoris praėjusį antradienį su rajono kultūros ir švietimo darbuotojais aptarė pasaulinio garso mokslininko Algirdo Juliaus Greimo atminimo įamžinimo Kupiškyje galimybes bei kitus kultūrinio paveldo išsaugojimo klausimus. Taip pat buvo diskutuojama dėl chorinio dainavimo mokyklose bei būdų pritraukti kuo daugiau kupiškėnų į klasikinės muzikos koncertus. Apie tai pakalbėti susirinkusiuosius paskatino diskusijose dalyvavusio kupiškėno muziko Prano Jankausko išsakytos mintys.
Pirmą kartą frakcijos posėdis buvo protokoluojamas Savivaldybės darbuotojos Stasės Krestovienės. To paprašė konservatoriai norėdami apsidrausti, kad atsakingiems pareigūnams jų pasiūlymai pro vieną ausį įėję, pro kitą neišeitų.
Banguolė ALEKNIENĖ
Laikas verčia skubėti
J. Greimo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojas prof. muzikologas Karolis Rimtautas Kašponis lankęsis Kupiškyje raštu išdėstė ir perdavė Savivaldybei bei Konservatorių frakcijai pasiūlymus, kaip reikėtų įamžinti garsiojo mokslininko atminimą. Mūsų mieste prabėgo A. J. Greimo vaikystė. Profesoriaus nuomone, Kupiškyje, Vytauto g., ant namo, kuriame gyveno Greimų šeima reikėtų pritvirtinti memorialinę lentą. Taip pat jis siūlė atlikti Jakučių namo, kuriame buvo įsikūrusi Greimų šeima, rekonstrukciją, įrengti ten muziejinę ekspoziciją.
Visi pasitarimo dalyviai iš esmės pritarė šiems K. R. Kašponio siūlymams. Pasak paminklotvarkos specialisto Vinco Dičkaus, pirmiausia reikėtų pristatyti nugriautą verandą, po to pasirūpinti memorialinės lentos gamyba ir tik tuomet jos tvirtinimu. Tačiau tai padaryti nelengva, nes istorines asmenybes menantis namas dabar priklauso dviem savininkams.
Anot P. Jankausko, viena iš pastato savininkų mokytoja Felicija Jakutytė mielai pritartų tokiam sumanymui.
Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė sakė, jog atstatytoje verandoje galima būtų įrengti nedidelę ekspoziciją, skirtą A. J. Greimui. Tai reikėtų suspėti padaryti iki 2007 m. kovo 9-osios dienos, kuomet bus minimas šio mokslininko 90-etis.
V. Mockus pasiūlė Savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi A. J. Greimo įamžinimu bei F. Jakutytės paveldo ir atsiminimų užfiksavimo klausimais.
V. Beinoris pageidavo po mėnesio sulaukti konkrečios tos grupės narių informacijos apie nuveiktus darbus. Pasitarime užsiminta apie dailininkės Bronės Jacevičiūtės norą visą savo paveikslų fondą atiduoti Savivaldybei. Kalbėta, kaip juda skulptoriaus Juozo Kėdainio muziejaus įrengimo reikalai. Išsakyta mintis, kad Br. Jacevičiūtė norėtų savo paveikslus eksponuoti šalia šio skulptoriaus kūrybinio palikimo.
V. Mockus kėlė aktualius Veronikos Šleivytės paveikslų bei visos Šleivių sodybos remonto klausimus. Pasak V. Aleknienės, griūvančiai kalvei, pirtelei atstatyti reikėtų apie 35 tūkst. litų. Šiuo metu turima lėšų tik kosmetiniams remontams. Norint gauti finansavimą iš europinių fondų, reikėtų parengti gerą investicinį projektą. Savo jėgoms, be tuo užsiimančių firmų, jo padaryti neįmanoma. O tos paslaugos nepigiai kainuoja.
Toks paaiškinimas V. Mockaus neįtikino. Jis vis tiek įžvelgė, jog nematyti didesnių pastangų siekti pažangos sprendžiant tuos klausimus. Anot jo, reikia prisitaikyti prie žaidimo taisyklių ir galbūt telktis įvairias firmas, įtakingus asmenis, kad paveldas nenukentėtų.
Ar eisim klausyti simfonijų?
P. Jankauskas teigė, jog šeštus metus gyvena Kupiškyje, bet klasikinės muzikos koncerto čia jam neteko girdėti. Jo nuomone, mieste pakanka inteligentų, kurie mielai tokios muzikos pasiklausytų.
P. Jankauskas taip pat negailėjo kritikos muzikos mokytojams, mokyklų direktoriams, esą jie per mažai rūpinasi choristų ugdymu. Jis nėra girdėjęs mokyklų chorų koncertėlio. Nėra sistemingo darbo šia linkme.
Muzikos mokyklos direktorė Erika Mackelienė sakė, kad reikėtų užmiršti senus laikus, dabar einama kitu keliu. Prievarta vaikų nepriversi dainuoti. Jie šiais laikais domisi ir kompiuteriais, ir užsienio kalbomis, ir daugeliu kitų dalykų. Sakyti, jog rajone nėra moksleiviškų chorų, negalima. Jų yra net šeši. Direktorė pabrėžė, jog stinga ne tik vaikų noro dainuoti, bet ir chorvedžių. Šiuo metu naujas choras galėtų atsirasti tik gimnazijoje, kur dirbančiai muzikos mokytoja Astai Remeikienei tam užtektų kompetencijos.
Diskutuojant apie klasikinės muzikos profesionalių atlikėjų dažnesnę viešnagę mūsų rajone buvo išsakyta mintis, kad reikėtų rajono biudžete kaip atskirą eilutę išskirti tam tikrą pinigų, pavyzdžiui, 5 tūkst. litų, sumą, skirtą paremti šiems atlikėjams. Šiais laikais už dyką niekas nekoncertuoja, o saujelė klausytojų nepadengia koncerto išlaidų.
Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Vidas Vilimas pastebėjo, jog turėtų būti ir tokių renginių poreikis. Prievarta vėlgi nieko nepadarysi. Tačiau visi pasitarimo dalyviai priėjo vieningos nuomonės, kad reikia žadinti žmonių susidomėjimą profesionaliuoju menu, kad viešose vietose turėtų būti daugiau skelbimų, tokių renginių reklamos.
Frakcijos atstovai prašė V. Vilimo pasistengti, kad svarstant rajono biudžetą būtų numatyta konkreti suma, remti į rajoną koncertuoti atvykstantiems profesionaliems atlikėjams.
——-
Autorius: