Rugsėjo pradžioje Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kad antstolių vykdomos funkcijos neturėtų būti apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Taip nuspręsta todėl, kad antstolių veikla – priverstinis teismų sprendimų vykdymas – nėra pripažįstama kaip paslaugų teikimas ir nebėra pareigos mokėti valstybei 18 proc. PVM. Taigi pirmiausia turi beveik penktadaliu sumažėti skolininkų ir kreditorių mokesčiai už antstolio vykdomą veiklą.
Kupiškio antstolė Neringa Budriūnienė tvirtino, kad reforma yra naudinga skolų mokėtojams. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo naujose vykdomosiose bylose skolininkai antstolių kontorai mokės 18 proc. mažesnes sumas. Tačiau kol kas antstoliai nėra išbraukti iš PVM mokėtojų sąrašų ir jiems patiems tenka mokėti įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be abejonės, specialistai nėra patenkinti esama situacija. Juolab kad jiems tenka mokėti kitus mokesčius, atlyginimą samdomiems darbuotojams ir pan.
Prieš porą metų Antstolių rūmai dėl PVM panaikinimo kreipėsi į VMI, tačiau į išdėstytą poziciją inspekcija nesureagavo. N. Budriūnienė teigė, jog sunku numatyti, ar po Aukščiausiojo teismo nutarties greitu laiku Lietuvos antstolių rūmai ir VMI susitars. Nors, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje antstolio vykdomos funkcijos nėra apmokestintos PVM.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius internetiniame puslapyje kelia esminį klausimą: “Ar mes norime, kad skolos būtų mokamos, kad šalyje būtų normali civilinė apyvarta, ar laikomės principo, jog skolininkai yra vargšai, net ir tada, kai piktybiškai nenori mokėti skolų?„ Profesoriaus nuomone, privatūs antstoliai didina kreditorių pasitikėjimą teisine sistema. Vis dėlto nemaža dalis teisininkų ir politikų mano, kad, norėdami padidinti visuomenės pasitikėjimą, antstoliai priversti daryti žingsnius, po kurių galbūt sumažės jų pajamos.
Džiugi žinia skolininkams, tikimasi, sumažins nepasitenkinimą dėl, jų nuomone, klestinčios antstolių savivalės ir plėšikavimo. Spaudoje užvirę debatai, antstolės N. Budriūnienės teigimu, labiausiai susiję su didžiųjų šalies miestų kontoromis, kurių “klientai„ – stambios įmonės arba didelių nekilnojamo turto kreditų negrąžinantys asmenys, kurių įmokas padidina neproporcingai išaugusios skolos išieškojimo vykdymo išlaidos. Mažuose miesteliuose dažniausios yra smulkių įsiskolinimų bylos. Nemažos sumos išieškomos pagal policijos, mokesčių inspekcijos ar komunalinų įmonių išduotus vykdomuosius dokumentus. Pavyzdžiui, kelis kartus prasižengęs eismo dalyvis sukaupia nemenkas skolas. Skirtingai nei visoje šalyje, kur didelę dalį bylų sudaro smulkūs pašto paslaugų mokesčiai, Kupiškyje į antstolės akiratį tokių skolininkų patenka nedaug. Taip pat retai pasitaiko, kad kupiškėnai piktybiškai vengtų mokėti. Daugiausia jie nepasirūpina laiku atsiskaityti su kreditoriais ar paslaugų tiekėjais, o po kurio laiko nustebę klausia antstolės, kam ir už ką skolingi. Kai kurie reiškia nepasitenkinimą, tačiau kontorų veiklą reglamentuoja Lietuvos antstolių rūmų nustatyta tvarka ir įkainiai. “Jeigu žmogus tvarkingai moka mokesčius, jam nereikės leisti pinigų antstolių vykdymo išlaidoms padengti„, – sakė N. Budriūnienė.
Pašnekovė negalėjo pasakyti, kaip pastaraisiais metais kito vykdymo bylų ar išieškotų sumų skaičiai, nes antstolė dirba Biržų, Kupiškio ir Rokiškio rajonų teismų veiklos teritorijoje. Todėl skaičiai skirtinguose rajonuose nėra pastovūs. Ryškių didėjimo ar mažėjimo tendencijų taip pat nepastebima. “Kupiškyje dirbu nuo 1998 m., tačiau skolininkų pavardės dažniausiai kartojasi„, – teigė antstolė, negalėjusi tiksliai apibrėžti, kokiai socialinei kategorijai priklauso nuolatiniai kontoros klientai.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ