“Žadeikiai – vienas iš atkampiausių mūsų rajono kaimelių, – laiške redakcijai rašė gerai tą kraštą pažįstanti moteris (pavardė žinoma), – pervažiuosi jį tiesiai – Biržų rajone atsidursi. Dešinėn pasuksi – jau ir Rokiškio r. žemės prasideda. Nuo senų senovės čia gyvena sėslūs, kantrūs ir labai darbštūs žmonės, iš kaimo išskirstyti į vienkiemius daugiau kaip prieš pusę amžiaus. “Melioracijų„ laikais vėl dauguma sugrįžo į gimtuosius Žadeikius ir, draugiškai padėdami vieni kitiems, gyveno. Būtų gal ir toliau ramiai sau gyvenę. Deja…
Prieš keliolika metų į mūsų nuošalų kampelį atvyko laimės ieškoti graži, jauna moteriškė„. Perskaitę visą istoriją, nuvykome į Žadeikius. Žvyruotas vieškelis atvedė į nedidelį 13 šeimų kaimelį.
Savotiška
Alizavos seniūnijoje “Mintims„ buvo patikslinta, kad čia gyvena 27 žmonės. Tik trys šeimos yra nepensinio amžiaus (beje, niekas iš jų darbo neturi), du vaikai pernai lankė už 10 km esančią Alizavos mokyklą. Ten pat yra artimiausias medicinos punktas, artimiausia parduotuvė – už 4 km, Girsteikiuose. Į kaimą atvažiuoja autoparduotuvė. Seniūnijos darbuotoja patikino, kad šios įstaigos slenksčio nemina dėl tarpusavio konfliktų besiskundžiantys žadeikiečiai.
Užsukome į kelis kiemus pasidomėti, kaip žmonės apibūdintų minėtą moteriškę, amžiumi išsiskiriančią iš kaimo pensininkių tarpo. Viename kieme buvo prasitarta, kad Teresė Lapėnienė – savotiška moteris, nesileidžianti į kalbas su kaimynais, tačiau niekam per daug neužkliūvanti. Kitur patvirtino, kad keistoji gyventoja sykį įsivėlė į grumtynes su gerokai už ją vyresne Birute Jukniene. Nukeliavome ir ten.
Kibo į plaukus
“Daug metų nugyvenau “ant svieto„, bet tokių dalykų regėt neteko, – savo bėdas pasakojo B. Juknienė. – Liepos 27 d. važiavau pamelžusi karves keliuku pro Teresės namus. Pamačiau, kad jos sena motina iš daržo ateina, paklausė, kokia šiandien diena. Aš stabtelėjau, pakalbėjom. Nespėjau nė apsidairyt – atlekia jos dukra. Nieko nesakiusi parvertė mano dviratį, išvertė pieno bidoną, griebė mane už plaukų ir trenkė į žemę„. Pensininkė parodė galvoje išpeštų plaukų žymes. Įsiutusi T. Lapėnienė keikėsi ir klausė, ar Birutė pažadanti daugiau tuo keliu nevažiuoti, jos motinos nekalbinti, gandų nenešioti ir į svetimus reikalus nebesikišti. “Stumdoma ant žemės galvojau, kad jau baigtas mano gyvenimas, kad nepaleis gyvos,„ – baisumus detaliai prisiminė B. Juknienė.
Išsivadavusi iš įnirtusios moters ji nulėkė pas kaimynę, šoko ištikta prašė pagalbos. Netrukus buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tačiau kreiptis į medikus bei rašyti pareiškimą nukentėjusioji nenorėjo. To prašė ir policininko susitaikyti paraginta Teresė.
Tos dienos konfliktas taip ir liko be jokių teisinių pasekmių. Tiesa, pensininkė tvirtino ne kartą nukentėjusi ir nuo T. Lapėnienės sugyventinio, tačiau dėl sveikatos sutrikdymo į policiją nesikreipė.
B. Juknienės teigimu, prieš 15 metų “iš Panevėžio iškrapštyta„ T. Lapėnienė atsikėlė į Žadeikius ir ramybė baigėsi. Žinoma, kaimo žmonėms rūpėjo, kas ji, su kuo ir kaip gyvena. Tačiau draugiški santykiai su kaimyne neužsimezgė.
Nepakenčia apkalbų
Per 50 m. perkopusi Teresė korespondentę sutiko galinės kaimo sodybos kieme. Kalbėti ji nebuvo linkusi. Moteris stebėjosi, kodėl jos gyvenimas kaimiečiams užkliūva. “Negeriu, nerūkau, kitų žmonių rūpesčiais nesidomiu,„ – kalbėjo T. Lapėnienė, anot jos, nepritampanti prie “kaimo bobų„, ji nemėgsta kai svetimi lenda į jos teritoriją. Pašnekovė neigė pakėlusi ranką prieš B. Juknienę. “Aš tik šūktelėjau, kad dingtų iš mano kiemo, o ji man palaidinę perplėšė,„ – pasakojo Žadeikių gyventoja. Minėtoji kaimynė kieme nepageidaujama dėl to, kad, bendraudama su sena jos motina, skleidžia nemalonius gandus, sunervina silpnos sveikatos senolę. “Aš esu jos dukra ir ja rūpinuosi, sprendžiu, su kuo jai bendrauti„, – kalbėjo T. Lapėnienė. Moteris teigė gyvenanti savo gyvenimą ir per daug nesidominti, ką apie ją kaimynai kalba. Juk neturintiems ką veikti visada užklius prie visų nepritampantys žmonės.
Kalbintų moteriškių keiksmažodžiai liko necituoti. Nutylėta daugelis laiške paminėtų Teresės asmeninio gyvenimo detalių. Tačiau tiek kalbos apie patirtą smurtą, tiek grasinimai, jei nebus kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus, liks tik gandų lygyje. Panašių istorijų surastume ne viename rajono kaime. Kai vyksta protu nesuvokiami dalykai, sunku spręsti, kas iš tiesų yra auka, o kas nukentėjusysis. Neaišku, kas gyvena teisingiau už savo kaimynus.
Asmeniniai senolių nesutarimai
Nenorėdamas įvardyti pavardžių, Alizavos apylinkės tyrėjas Džeraldas Baliūnas sakė, kad aprašytame Žadeikių kaime vyrauja “senelių intrigos„. Net ir atostogaudamas pareigūnas girdėjo apie ten kylančius pykčius. Kartais gyventojai į pagalbą kviečiasi pareigūnus, tačiau baudžiamosios bylos nėra keliamos. Įžeidinėjimais, šmeižtais, “teisybės„ paieškomis, anot D. Baliūno, garsėja viena garbaus amžiaus moteriškė. “Žadeikiuose yra žmonių, su kuriais neįmanoma susišnekėti, – apibendrino apylinkės tyrėjas, – tačiau rimtų viešosios tvarkos pažeidimų neužfiksuojama„.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ