Kol kas rajone registruotos tik dvi kaimo turizmo sodybos. Iš šalies žiūrint, rodos, toks patrauklus verslas, kupiškėnų nevilioja. Gal per mažai mūsų krašte gražių gamtos kampelių, vandens telkinių, o gal kitos priežastys stabdo žmones imtis šios veiklos. Pabandėme šias “mįsles” įminti aplankę Virbališkių vienkiemyje kaimo turizmo sodybą prie Kupiškio marių kuriančią Audriaus ir Ingos Inapų šeimą.
Viešnagės dieną pliaupė lietus. Tačiau su straipsnio herojais maloniai pabendravome jaukiai spragsint ir šildant židiniui jau įrengtame viename namo gale.
A.ir I. Inapai šiame vienkiemyje pradėjo kurtis prieš trejus metus. Iki šiol jie tebegyvena Virbališkių gyvenvietėje. Sena, maždaug 4 ha, sodyba jiems patiko dėl to, jog stovi ant Lėvens tvenkinio, vadinamo Kupiškio mariomis, kranto, greta Audriaus tėvų kiemas. Tad mintį čia užsiimti kaimo turizmu, ko gero, pakuždėjo ir patraukli poilsiui vieta ir ta aplinkybė, jog prie šio vandens telkinio dar niekas nėra išbandęs tokio verslo.
“Pedagogai esam, vadinasi viską mokam, vis norim, kad daugiau darbo būtų”, – juokavo Audrius, kamantinėjamas, kodėl jie užuot ramiai atostogavę ant savo pečių kraunasi naują rūpestį.
Jaunai, vos trisdešimties metų ribą perkopusiai, šeimai išties nestinga ir kitų darbų. Audrius yra Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos biologijos mokytojas, Inga – su dviem sūnumis (dešimties metų Martynu ir šešerių Laurynu) prasidėjus mokslo metams skuba į Alizavos pagrindinę mokyklą, pas savo pradinukus. Be to, ji Vilniaus pedagoginiame universitete studijuoja geografiją, nori persikvalifikuoti.
Pasak Ingos, galbūt kaimo turizmui šią sodybą būtų pritaikę ir greičiau, jei ne lėšų stygius. Praktiškai iš algų visi reikalai juda į priekį. Jei ne vyro nagingumas, nebūtų ir svajojusi apie naująjį verslą.
Audrius pats atliko beveik visus namo restauravimo ir pertvarkymo darbus, mūrijo židinius.
Būsimos kaimo turizmo sodybos šeimininkai sakė, kad jie orientuosis į šeimų poilsį. Čia atvykti bus siūloma norintiems ramybės, mėgstantiems pažvejoti, pasimėgauti natūralios gamtos teikiamais malonumais. Bus siūloma pasiirstyti valtimi, pasivažinėti vandens dviračiu, paplaukioti burlentėmis, išsivanoti kaimiškoje pirtelėje ir išbandyti japoniškos pirties – kubilo privalumus. Sodyba turėtų veikti ištisus metus. Ir žiemą svečiams bus kas veikti – tai ir poledinė žūklė, ir slidinėjimas, ir jau minėti pirčių malonumai.
“Svarbiausia baigti įrengti sodybą. O paskui matysime , ko reikia žmonėms ir stengsimės savo paslaugas kreipti jiems palankia linkme”, – pabrėžė Audrius.
Planų ir idėjų Inapai nestokoja. Jau dabar jų sodyboje akį traukia pievoje besiganančių šatlando ponių porelė – Tera ir Dastis. Labai mielą ir noriai bendraujančią tiek su vaikais , tiek su suaugusiaisiais Terą, aplinkiniai vadina Princese. Fotografuojant ji šauniai mums pozavo, nebijojo nosimi bakstelti ir fotoaparato. Atvykėlius iš miesto turėtų sudominti ir po pievą lakstantys ožiukai. Audrius užsiminė, jog moliniame sodybos tvarte norėtų laikyti arklius.
Pamačiusi mus besidairant į avilius sode, Inga pridūrė, kad būsimiems svečiams galėtų ne tik medaus patiekti, bet ir pademonstruoti, kaip jis imamas iš avilių. Tam ji numačiusi ir patalpėlę klėtelėje.
Baigti sodybos įrengimą ir pradėti priiminėti turistus Inapai norėtų kitą sezoną. Šiuo metu likę dar nemažai darbų. Name kol kas visiškai baigtas tik vienas butukas svečiams. Jame , kaip minėjome, yra svetainė su židiniu. Jos kampe skirta vietos dujinei viryklėlei ir šaldytuvui, kad svečiai galėtų patys pasirūpinti maistu. Taip pat yra dušo bei tualeto kambarys, miegamasis. Kitame namo gale rengiamas toks pat antras butukas, o jo viduryje, kur anksčiau durys vedė į kamarą, įsikurs dar viena atskyra gyvenamoji vieta. Ši turės tokius pat patogumus, tik miegamasis bus įrengtas antrajame aukšte ir pristatyta veranda.
Audrius planuoja kieme suręsti tris pavėsines – po vieną kiekvienam butukui, įrengti žaidimų aikštelę vaikams. Turėtų atsirasti vieta ir krepšinio stovui. Reikėtų ir tvorą baigti tverti, kad kaimynystėje besiganančios karvutės, jei nutrūktų, žalos nepridarytų.
Sodybos šeimininkai sutartinai tvirtino, jog atostogos įrenginėjant sodybą jiems visgi yra ne tik darbas, bet ir poilsis. Tik Audrius šiek tiek apgailestavo, kad dėl tų darbų apleidęs medžioklę, kuri buvo vienas iš jo pomėgių.
A. ir I. Inapų sodybos privalumus kol kas yra išbandę tik giminaičiai ir į šeimos pobūvius atvykstantys draugai. Jų padrąsinantys žodžiai ir geri atsiliepimai taip pat skatina kuo greičiau užbaigti visus pradėtus darbus.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ