Regina ir Juozas Barčiai, gyvenantys viename iš daugiabučių Kupiškyje, daug laisvalaikio valandų praleidžia savo sodyboje “Klevo” sodų bendrijoje. Pedagogė Regina, turinti ilgokas vasaros atostogas, tvirtino, jog be šio jų šeimos susikurto jaukaus gamtos kampelio, gyvenimas būtų daug nykesnis. Tas nedidelis žemės lopinėlis juos, mokytoją ir inžinierių statybininką, skatino domėtis sodininkyste, gėlininkyste ir savo rankomis puoselėti net labai reiklius augalus.
Pasak R. ir J. Barčių, tą ramybės, sielos atgaivos kampelį jie kuria daugiau kaip ketvirtį amžiaus ir dar galo nematyti, nes į galvas šauna vis naujų idėjų ir jų sprendimų.
J. Bartys per trisdešimt metų darbuojasi Kupiškio statybinėse organizacijose, tad tikrai nustebtų paklaustas, kas statė jaukų poilsio namą. Dviaukštis sumūrytas prieš keliolika metų jo paties rankomis, o talkininkavo žmona Regina tada dar su paauglėmis dukterimis Rūta ir Rosita: triūsė prie betono maišytuvo, nešė mūrininkui plytas. Tad iš Vilniaus čia atostogauti su šeima atvykstanti stomatologe išsimokiusi Rūta apie buvusias statybas turi ką papasakoti ir savo mažamečiams vaikams.
Apie šeimos pasibuvimus sode perduodamos žinutės ir Airijoje vadybininke besidarbuojančiai Rositai.
Dabar Barčių sodo sklypelis – per dešimt arų. Prieš keletą metų jie nepraleido progos įsigyti daugiau žemės, kai savąjį rėžį nutarė parduoti kaimynystėje sodininkavęs žmogus.
Naujoje valdoje buvęs nedidelis mūrinukas labai tiko pirtelei įrengti ir čia šeimininko vėl kruopščiai pasidarbuota. Tad, pasak Barčių, dabar jie čia turi viską, ko reikia poilsiaujančiam žmogui. Nebent vandens telkinio, kurio įsirengti po kelis arus gavusiems sodininkams prieš dvidešimt metų negalėjo būti nė minties. Žmonėms svarbiausia buvo užsiauginti bulvių, daržovių, turėti vaismedžių ir vaiskrūmių. Pastaraisiais metais vis daugiau bendrijų sodininkų stengiasi susikurti mielas širdžiai poilsiavietes. Tačiau R. Bartienė pabrėžia: nors šviežių vaisių ir daržovių parduotuvėse visus metus nestinga, tačiau iš savo užsiaugintų gėrybių pasiruošia ir atsargų žiemai. Sode yra visos sąlygos konservuoti, džiovinti. Su grybais iš savojo miško taip pat pirmiausia užsuka į sodą ir čia juos nutaisinėja, verda ar džiovina.
Anglų kalbos mokytoja R. Bartienė sakė, jog darbo sode pasiskirstymas susiklostęs savaime -jai labiau patinka puoselėti gėlynus ir jau nebežinanti, kiek rūšių jų čia prisodinta. Vyras įgudo auginti pomidorus ir tuo jis užsiima nuo sėjimo iki rudeninių darbų šiltnamyje. Ponia Regina į jų augimvietę žvilgteri tik vyro pakviesta pasigrožėti nokstančiais vaisiais.
Tačiau gėlėms neabejingas ir inžinierius. J. Bartys net išskiria iš jų pačias mylimiausias. Tad ir tąkart jis rodė ilgai žydinčias, tačiau vienadienėmis vadinamas lelijų gentaines, stabtelėjo prie rododendrų kelmelių. Šias gėles žmona Regina jam padovanojo vieno gimtadienio proga. Jis pabrėžė, jog įspūdingiausia yra tai, kad rododendrai pražysta būtent per jo gimtadienį – birželio 1-ąja, tad kitos gyvų gėlių puokštės dėl jo ir nereikia suskinti.
R. Ir J. Barčių sode yra jiems draugų ir giminaičių dovanotų dekoratyvinių medelių, daugiausia spygliuočių, alėja.
Turi jie nedidelį spanguolyną, kurį įsiveisti įkalbėjęs ir daigais padėjęs buvęs ilgametis Kupiškio urėdijos vadovas Jonas Morkūnas. Vis daugiau žemės uždengia ir kultūrinės bruknės, čia galima paskanauti šilauogių, rudenį – raudonojo riešutmedžio bei graikinio riešutmedžio derliaus. Tačiau, pasak šios poilsiavietės šeimininkų, gražesnės aplinkos kūrimas prasideda vejos įrengimu ir jos priežiūra. Pievutei dailiai nušienauti savaitgaliais J. Bartys skiria net tris valandas. Ir jokio tingulio ar atidėliojimo vėlesniam laikui čia negali būti, – tvirtino malonūs sodo šeimininkai Regina ir Juozas Barčiai.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ