Kupiškėnai ir miesto svečiai jau spėjo pamilti antrojo medžio drožėjų plenero “Vanduo ir žmogus„ metu sukurtas skulptūras – jauki medžio draugija vilioja prisėsti ir pakvėpuoti gaiviu ąžuolyno oru einančius Atodūsių tiltu suaugusiuosius, žaismingai nuteikia vaikus.
Reikia apgailestauti, jog kai kurių apsilankiusiųjų meilė šiam ramiam ir jaukiam kampeliui pasireiškia gana keistu būdu. Tai vienur, tai kitur vėsiame Kupos vandenyje maudosi alaus buteliai, plaukia popieriai. Kuri medžio skulptūra labiau numylėta galima spręsti iš saulėgrąžų lukštų, nuorūkų, kitų šiukšlių kiekio aplink ją – šiukšliadėžių šalia naujųjų medinių stebuklų vis dar nematyti. Jono Šmigelsko skulptūrą jau spėta “padekoruoti„ korektoriaus užrašais, nuo medinės lydekos pradėti lupti žvynai.
Jei tikėtume, jog tokiu būdu išliejama susikaupusi kūrybinė energija, gal kupiškėnams reikėtų pastatyti ir specialų medinį stendą, stovą ar pan., kur norintieji galėtų pasigaląsti niežtinčius nagus?
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ