Šią vasarą užgulus karščiams padaugėja vandens sunaudojimas.Termometro skalei kylant vis aukštyn, šios gyvybiškai svarbios medžiagos daugiau reikalauja ne tik žmogaus organizmas, bet ir gyvuliai, augmenija. Lankydamiesi Didžprūdžių ir Maugarų kaimuose pasidomėjome, kaip šiuos klausimus gyventojams padeda spręsti artezinis gręžinys.
Kaip pasakojo mokesčius už artezinį gręžinį jau dvylika metų renkantis Albinas Laucius, gręžinio vandenį naudoja 24 Didžprūdžių ir Maugarų kaimų kiemai. Gręžinys išgręžtas prieš 40 metų kolūkio reikmėms. Suirus kolūkinei santvarkai, už pajus galimybę naudotis gręžiniu įgijo gyventojai. A. Laucius pabrėžė, jog gręžinio vanduo nenaudojamas maistui ruošti – pastarajam tikslui žmonės turi šachtinius šulinius. Gyventojai džiaugiasi iš artezinio gręžinio trykštančiu vandeniu galėdami girdyti gyvulius, kai kurie juo laisto ir daržus.
Mokestis už sunaudotą vandenį nėra didelis, jis priklauso nuo galvijų skaičiaus. Besinaudojantieji arteziniu gręžiniu ir turintieji vieną karvę per mėnesį sumoka tik 2,50 Lt (už vyresnio amžiaus prieauglį ši suma perpus mažesnė – 1,25 Lt/mėn., o už arklį išvis nemokama). Kartą per metus tenka sumokėti ir gamtos išteklių mokestį – apie 200 Lt. “Šiek tiek pinigėlių turime ir atsargai, jei kas nors prakiurtų (taip buvo nutikę prieš keletą metų prie buvusios mokyklos) ar pan.„, – sakė mokesčius administruojantis ponas Albinas.
Pagal A. Lauciaus sąrašą, vandenį iš artezinio gręžinio geria apie 60 karvių. Vienai karvei per dieną reikia 100 l vandens, vadinasi, iš viso minėtam skaičiui gyvulių reikėtų apie 7 t, tačiau jo sunaudojama nepalyginamai daugiau. Pašnekovas pastebėjo, jog per pastarųjų dienų karščius sunaudojamo vandens kiekis išaugo dvigubai. Jei paprastai per parą buvo sunaudojama apie 20-27 kub. m, tai pastarosiomis dienomis – net 51 kub. m. Tai rodo, jog jis vartojamas ne tik gyvuliams girdyti. Per praėjusius metus iš artezinio gręžinio buvo paimti 4040 kub. m vandens.
Kai žmonės išleidžia daugiau vandens (pvz., veža į ganyklas 3 t talpos cisternas), sumažėjus spaudimui, kartais jo ir pritrūkstama, tačiau po keleto valandų vėl viskas normalizuojasi. Daugelis Didžprūdžių ir Maugarų gyventojų prie tokios situacijos prisiderina – didesnių problemų dėl to nekyla. Vandens stygių, ko gero, labiau pajunta gyvenantieji trasos pabaigoje, aukštesnėje vietoje.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ