Nuo ankstaus ryto praėjusį sekmadienį miesto centre šurmuliavo mugė. Kaip niekad gausu čia būta amatininkų dirbinių, kiekviename aikštės kampelyje koncertavo muzikantai, klegėjo margaspalvė kupiškėnų ir festivalio svečių minia. Gaivinami fontano purslų, šventės dalyviai kilnojo dekoratyvinius molinius indus, pintus krepšius, medinius virtuvės įrankius. Atvyko prekeivių iš įvairių Lietuvos miestų, tautodailininkų, įmonių atstovų. Didžiulius keramikinius vazonus iš Naujosios Akmenės į Kupiškį atvežė UAB “Karpėnų keramika„ tiekėjai Rimantas Šivickas su žmona Laima. Anykštėnę Janiną Karvelienę bei jos pintus dirbinius ir spalvingas medines gėles kaipmat apstojo pirkėjai. Buvo galima įsigyti suvenyrų, smulkių dovanėlių, paskanauti pasvaliečių UAB “Ustukių malūnas„ iš įvairių grūdų pagamintos ekologiškos produkcijos: sausainių, košės, giros ar alaus.
Tačiau šią mugę galima vadinti tarptautine, nes pačioje aikštės pradžioje įspūdingų raštų rankų darbo kilimus, siuvinėtus paveikslus, pagalvėles, staltieses bei užuolaidas patiesė tautodailininkė iš Baltarusijos Postavų miesto Lilija Zaretskaja. Septintąją dešimtį pradėjusi moteris sakė rankdarbiais užsiimanti nuo pat jaunystės. Kaip teigė penkis vaikus užauginusi ir šiuo metu viena gyvenanti menininkė, paveikslėlio siuvinėjimas užtrunka iki 14 valandų, o štai palaidinę, kurią tądien ji vilkėjo, išpuošė per dieną. Piešinių eskizus L. Zaretskaja sukuria pati, o jei kokią idėją pasiskolina iš kitų paveikslėlių, tai būtinai keičia ir derina spalvas.
Baltarusė pasidžiaugė, jog vieną iš paveikslų padovanojo į Postavus atvykusiam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Jos darbų parodos keliauja po visą Baltarusiją, arti 20 jau surengta Postavų mieste, mat nė viena šventė čia neapsieina be visiems gerai pažįstamos menininkės siuvinių.
Bene pats įspūdingiausias mugėje pristatytas darbas – išsiuvinėtas giminės medis, prie kurio šaknų – autorės prosenelis. Iš viso čia pažymėtos 6 kartos, 89 žmonės. Jei kas nors giminėje miršta – L. Zaretskaja įsiuva mirties metus, jei gimsta – netrunka įamžinti savo vaikaitį.
Šių kūrinių menininkė sakė neparduodanti, o dovanojanti tik geriausiems bičiuliams. Taigi ir festivalio svečiai galėjo tik grožėtis spalvingais darbais, pabendrauti su šnekia menininke ir įrašyti savo įspūdžius ar linkėjimus į jos sąsiuvinį.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ