Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, mistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Jono varduvėmis.
Vasarvidžio nakties šventę tradiciškai kupiškėnai buvo kviečiami švęsti po atviru dangumi, prie Kupiškio piliakalnio. Sulig kiekviena Joninių švente galima stebėti papročių kaitą, jų nykimą. Šiais laikais paparčio žiedo ieškojimą atstoja viltingas spoksojimas į sceną, belaukiant stebuklo.
Susėdę prie stalų ar ant vejos, būriuodamiesi, šnekučiuodamiesi su pažįstamais, susirinkusieji į šventę vaišinosi vietoje parduodamu alumi, užkandžiais, klausėsi Norberto Varnausko (vėliau ir jaunimo grupės “Mundus„) atliekamų dainų bei raginimų registruotis dalyvauti sportinėse rungtyse.
Kupiškėnai tik trukčiojo pečiais, nuo scenos ne vieną sykį girdėdami jaunimo laisvalaikio centro “Amicus„ vadovo, šventės organizatoriaus N. Varnausko skatinimą pirkti iš dešinėje scenos pusėje esančių prekeivių, nes jie yra šventės rėmėjai, ir aplenkti stovinčius kairėje (beje kupiškėnus), kadangi jie šventės neremia. Pasirodo, tokios antireklamos čia prekiavę vietos verslininkai (čeburekais, dešrainiais ir pan. – Linos Vidugirienės IĮ, ledais – A. Stanio IĮ) susilaukė atsisakę organizatoriui sumokėti jo už vietą prašomą mokestį. L. Vidugirienė teigė, jog iš jos buvo paprašyta 500 Lt, o iš prekiautojos ledais – bent jau simbolinio mokesčio – 50 litų.
Renginio vedėjų pastangos prikalbinti susirinkusiuosius registruotis dalyvauti svarsčio kėlimo, rankų laužimo, virvės traukimo rungtyse buvo įvertintos tik po gerų poros valandų. Audringų ovacijų sulaukė 24 kg sveriantį svarstį net šimtą kartų iškėlęs Alvydas Brazdžionis. Antras šioje rungtyje liko Vitas Jakas (57 kartai), trečią vietą užėmė Renatas Bartaševičius (51 kartas). Vėliau vyriškiai sėdo lenkti rankų. Dailiosios lyties atstovių, panorusių save išbandyti šioje rungtyje taip ir neatsirado. Vieniša virvė priešais sceną nors jau temstant, bet visgi sulaukė ją traukiančių rankų. Jonai vardinių proga buvo kviečiami lipti ant scenos parungtyniauti geriant alų.
Nuobodulio pėdsakus buvo galima išvysti ne tik suaugusiųjų, bet ir kartu su tėveliais atėjusių mažųjų šventės dalyvių veiduose – vaikams skirtomis atrakcijomis šiemet net nekvepėjo.
Šventės dalyvių saugumu rūpinosi policijos patruliai. Ko gero, bene vienintelis akcentas, leidęs suprasti, jog kupiškėnai tą ketvirtadienio vakarą šventė laisvas Jonines – saulei nusileidus uždegtas Joninių laužas ir netikros saulės – stebulės.
Beje, vakar, gerokai po pietų, teritorija, kurioje vyko šventė, vis dar skendėjo šiukšlėse. Praeiviai stebėjosi, jog į tai dėmesio neatkreipė nei renginio organizatoriai, nei tie, kurie prekiavo.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ