Janina Gražienė pasidžiaugė, kad jai gyventi lemta arti didesnių vandens telkinių. Jos augta kaime netoli Rubikių ežero, todėl ir meškerioti iš bendraamžių vaikinukų išmokusi. Tad ir gyvendama Jutkonyse nutaiko valandėlę kitą pastoviniuoti su meškere prie Lėvens tvenkinio. Tačiau, pasak Janinos, sodiečiui laisvalaikio pramogos – retenybė.
Janinai ir Leonui Gražiams savajame ūkyje darbų apstu. Vienas iš verslų – bitininkystė. Šeimininkas sakė, jog po keliolika bičių šeimų laikydavo ir anksčiau, tačiau, padrąsintas daug metų Virbališkių kolūkio bityną tvarkiusio Prano Balčiūno, vėliau kasmet keliais aviliais praturtėdavęs. Vienu metu jau turėjo kone penkiasdešimt bičių šeimų.
Pasak Leono, bitininkas kiekvieną žiemą laiko egzaminą – ar gerai buvo paruošęs savo globotines įmigiui. Patenkintas jis, kad buvusi labai permaininga žiema didesnių nuostolių jo bitynui nepadarė ir šiemet kopsiąs medutį iš 37 avilių. Yra buvę vasarų, kai iš avilio gaudavo 40-60 kilogramų medaus.
Gražiai turi 25 hektarų ūkį. Be dirbamos žemės, ir tris hektarus miško. Pernai, pradėjus veikti Lietuvos 2004-2005 m. kaimo plėtros plano priemonei, jie susimąstė ir apie savo ūkininkavimo perspektyvą. Ryžosi atsisakyti pieno kvotos ir už ją gauti atitinkamą išmoką. Tačiau Gražienė prisipažino, jog su tuo apsisprendimu praėjusį rudenį ne viskas sklandžiai klostėsi. Šių metų vasario pabaigoje iš Nacionalinės mokėjimo agentūros atėjo pranešimas, kad reikalavimai amžiui kliudantys, o pradėjus aiškintis, balandžio viduryje gautas patikslinimas, kad turi teisę dalyvauti pasirinktoje priemonėje. Tačiau tada jau buvo per vėlu pratęsti turėtą pieno kvotą. “Gyveni ir mokaisi„, – sakė moteris, pabrėždama, kad pastaraisiais metais kaimiečiai buvusį įprastą gyvenimą keisti turi ne vieną variantą, bet tose priemonėse susigaudyti nėra paprasta, į viską reikia įsigilinti.
Vis dėlto Janina ir Leonas Gražiai patenkinti, jog turi kam perleisti savo ūkį. Jo imasi tvarkyti jų dukters šeima – Edita ir Remigijus Ramanauskai. Edita yra žemės ūkio specialistė, o Remigijaus pasirengimo ūkininkauti, pasak L. Gražio, patikimiausias garantas – jo darbštumas.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ