Šių metų kovo 4 d. Kupiškio rajono policijos komisariato paros įvykių suvestinėje pasirodė pranešimas apie dingusią be žinios miesto gyventoją Antaniną Vieliūtę, gyvenusią nuo nuomojamame bute Gedimino g Dvidešimt septynerių metų moteris sausio pradžioje išvyko iš namų ir daugiau niekas iš artimųjų ar pažįstamų apie jos buvimo vietą neturi jokių duomenų. “Vidutinio ūgio (170 cm), lieso kūno sudėjimo, ilgų, kaštoninės spalvos plaukų moteris buvo apsirengusi baltos spalvos striuke iki kelių, mėlynos spalvos džinsais,” – skelbė ir rajono spauda, tačiau apie dingusiąją niekas nepateikė jokios informacijos.
Užsukus į Antaninos tėvo ir sesers namus miesto centre, ten tvyrojo visiška nežinia. Pakalbinta sesuo negalėjo paaiškinti, kodėl Antanina prapuolė niekam nepranešusi, nepalikusi jokios žinutės. Kur ji, ką veikia, artimieji iki šiol negali pasakyti.
A. Vieliūtė į Kupiškį atsikėlė prieš šešetą metų. Nuomojamame bute ji viena augino 1,5 m. mergaitę ir penkerių berniuką. Vaikų tėvas gyvena Utenoje. Pasak sesers, Antanina neturėjo jokio išsilavinimo ir šiame mieste niekur nedirbo. Manoma, kad ji gyveno iš pašalpų. Kiek galėdami padėjo giminaičiai.
Tačiau dingusioji su šeima bendravo nedaug (ji užaugo penkių vaikų šeimoje). Net su seserimi niekada atvirai nekalbėjo. Daug draugių neturėjo, dažnai užsidarydavo namuose. Sesuo užsiminė, jog Antanina buvo laisvo elgesio moteris. Tiesa, negirtavo… “Net gimę vaikai jos nesustabdė, ji nesusitvarkė gyvenimo,” – apgailestavo sesuo.
Apie norą išvykti į užsienį artimieji žinojo. Moteris buvo užsiminusi apie Ispaniją, kur ji planavo važiuoti su draugais užsidirbti. Išvakarėse dar užsuko pas seserį. Kalbėjo, kad rytojaus dieną išvyksta į Ispaniją. Lagaminai jau buvo sukrauti. Tačiau niekas nemanė, kad moteris išvažiuos nepasirūpinusi, kas prižiūrės vaikus.
Artimiesiems apie Antaninos dingimą pranešė moteris, pas kurią buvo paliktas mažametis sūnus. Žadėjusi paskambinti Antanina to nepadarė, auklei bandant susisiekti, berniuko mamos telefonas buvo išjungtas.
A. Vieliūtės giminaičiai neišsyk kreipėsi į policiją. Paiešką paskelbti privertė Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pasiūliusi moters vaikus atiduoti į globos namus. Artimieji nutarė patys pasirūpinti paliktais mažyliais: mergytė apsigyveno pas savo tėtį, o berniuką pasiėmė kita sesuo.
Net iki dabar jie dvejoja, ar verta ieškoti savu noru išvažiavusios moters. Atsivėrusios Europos Sąjungos sienos leidžia atvykėliams nepastebėtiems įsikurti naujoje šalyje. Jei A. Veiliūtė nenukako iki Ispanijos, kas žino, gal ji kitoje valstybėje. “O gal jai ten gerai? – apie Antaninos likimą spėliojo giminaičiai, – gal tik naujasis darbdavys neleidžia paskambinti namo?”
A. Vieliūtės sesuo sakė neturinti vilties, kad policijos pareigūnai suras pradingėlę. Jos išskirti mažamečiai vaikai veltui tebelaukia, kaip jiems paaiškinta, iš užsienio grįžtančios turtingos mamos.
Kaip teigė Kupiškio policijos komisariato darbuotojai, tai vienintelė šiuo metu rajone ieškoma moteris ir mažai tikėtina, jog jos dingimas susijęs su prekyba žmonėmis.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ