Pirmadienį vykusiame neeiliniame rajono Tarybos posėdyje buvo sprendžiama, ar patvirtinti Kupiškio rajono šilumos ūkio specialųjį planą. Šis klausimas jau buvo dukart atidėtas. Svarstyti šilumos ūkio reikalus ir šįsyk buvo ne iki galo pasiruošta. Šio plano rengėja UAB “Šilumos servisas„ praėjusį ketvirtadienį, prieš šventes, su AB “Panevėžio energija„ dar derino pakeitimus (dėl Šepetos gyvenvietės priskyrimo decentralizuoto šildymo zonai, kai kuriuos skaičiavimus). Šį planą su visais naujais pakeitimais buvo matę ne visi Tarybos nariai.
Tarybos narys Jonas Jarutis konstatavo, jog toks plano rengėjų nepasiruošimas šio klausimo svarstymui – akivaizdi nepagarba Tarybos nariams. Juk užsakymo vykdytojai turėjo pakankamai laiko atlikti užduotį ir gavo už tai atlygį.
Tarybai pirmininkavęs rajono meras Leonas Apšega atsiprašė savo kolegų dėl susiklosčiusios tokios situacijos ir priminė, kad kovo 14-oji yra paskutinė diena rajono šilumos ūkio specialiajam planui tvirtinti. Jo nepateikus iki šios dienos Savivaldybių asociacijai, bus prarastas jo įgyvendinimo finansavimas.
Vietinio ūkio, architektūros ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Benjaminas Gricius sakė, kad sprendimą dėl šio plano reikėtų priimti, kadangi šis klausimas komitete apsvarstytas. Jam paantrino šio komiteto narys Gintautas Mockus. Anot jo, šiame aptarime dalyvavo ir projektuotojai. Be to, tas planas esąs bendrojo pobūdžio. Vėliau bus galima jį konkretinti ir koreguoti, o dabar nėra kur trauktis.
Projekto vadovas Albinas Montvila pristatė rajono šilumos ūkio planą, kuriame numatytos jo vystymo gairės 15 metų į priekį.
Buvo paaiškinta, kad Šepeta įtraukta į decentralizuoto šildymo zoną, kadangi iš 105 butų 35 jau atsijungę nuo centrinio šildymo, o dar 30 nori tai padaryti.
Taip pat atsisakyta sumanymo per 10 m. pakeisti šilumos tinklų vamzdyną, nes investicijos atsipirktų tik per 50 metų. Vamzdžius ketinama keisti tik avarinėse vietose ir kur bloga izoliacija.
Taip pat buvo pristatyti trys rajono šilumos ūkio plėtros scenarijai.
Nemažai diskusijų sukėlė planai sumontuoti šiaudais kūrenamą katilinę. Abejota, ar mūsų rajone jų, kaip kuro, užtektų. Pasak A. Montvilos, per metus kūrenimui reikėtų 7 tūkst. tonų šiaudų. L. Apšega informavo, kad Žemės ūkio skyrius yra apskaičiavęs, jog stambieji rajono ūkininkai per tą laikotarpį galėtų patiekti 12 t šiaudų.
Pirmojo varianto, kuriame numatyta šilumą tiekti iš “Simegos„ katilinės ir sumontuoti naują šiaudais kūrenamą katilinę Jaunimo g., atsisakyta. Tarybos nariai balsavo alternatyviai. Vieni siūlė, jog reikėtų balsuoti tik už trečiąjį variantą, kuriame numatoma šiaudais kūrenamą katilą papildomai įrengti AB “Simega„ katilinėje. Kiti siūlė patvirtinti ir trečiąjį ir antrąjį variantus (pastarajame šiluma būtų tiekiama iš “Simegos„ ir sumontuotos katilinės buvusios RSO teritorijoje). Svarbiausias motyvas, kad šilumos gamyba neatitektų į vienas rankas ir būtų galima kuo ilgiau išlaikyti palankesnes kainas šilumos vartotojams. Balsų dauguma priimtas pastarasis, vartotojams priimtinesnis, pasiūlymas.
Tarybos narys Vytautas Mockus pateikė paklausimą dėl valstybinių kelių būklės rajone. Jam pritarta. Į kitą posėdį pažadėta iškviesti kelininkų vadovus.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ