Nepriklausomybės atkūrimo dienos – penkioliktosios metinės Kupiškio kultūros centre paminėtos šios šventės išvakarėse, praėjusį ketvirtadienį. Pažymėtina, jog kasmet panašaus pobūdžio renginiai pritraukia vis mažiau žmonių. Ir šįkart, jei neskaičiuotume kultūros darbuotojų ir šaškių–šachmatų turnyro nugalėtojų, dalyvavusius minėjime buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Renginį pradėjus Tautiška giesme, iš Utenos kūrybinės veiklos centro “Harmonija„ jaunimo grupės solistės lūpų sklido Nepriklausomybės simboliu tapusi daina “Laisvė„. Vitražų salėje koncertavo Utenos jaunimas, karta, užaugusi Nepriklausomybės metais. Vadovė Nijolė Gelgotienė prašė būti atlaidiems jų apsirengimo stiliui ir įsiklausyti į atliekamus kūrinius. “Toks jau yra mūsų laisvės vaisius – čia mąsto apie gyvenimo prasmę, čia džiaugiasi, čia liūdi, čia prieštarauja„, – sakė vadovė.
Kovo 11-osios Aktą sukūrė visi Lietuvos žmonės. Jų valią, pasirašydami šį svarbų dokumentą, išreiškė konkretūs asmenys. Vienas jų – mūsų rajono meras Leonas Apšega. Nepriklausomybės akto signataras patarė atliekant kokį nors darbą visada galvoti, jog jis pats svarbiausias. Taip jis priekaištavo sau dėl beveik neįskaitomo parašo Kovo 11-osios Akte.
Kupiškio kultūros centro direktoriaus Rapolo Lukoševičiaus iniciatyva, siekiant įprasminti šio signataro vardą, vasario 20, 27 ir kovo 10 dienomis vyko šaškių ir šachmatų turnyrai L. Apšegos prizams laimėti. Jame dalyvavo 32 dalyviai. Nugalėtojams minėjime įteikti apdovanojimai. Šaškių turnyre trečią vietą užimė Petras Šakalys, antrą – Antanas Varanauskas, pirmą – Ričardas Balabonas ir Stasė Lapinskienė, prie šaškių lentos privertusi raudonuoti ne vieną vyrą. Šachamatų turnyre trečią vietą pelnė Nikolajus Berdiajevas, antrą – Almantas Dranseika, o nugalėtoju tapo Viktoras Naglis.
Po uteniškių dainų renginio režisierė Aušra Aleksandravičienė visus pakvietė į kultūros centro fojė. Čia buvo pristatyta garsaus fotografo ir miškininko Jono Kalvelio kukli darbų paroda. Ekspozicijoje – ne tik jo darbų, kuriuose dominuoja miško vaizdai, reprodukcijos, bet ir paties Jono gyvenimo akimirkos, užfiksuotos kitų fotografų.
J. Kalvelio asmenybė tik patvirtino posakį, jog savame krašte pranašu nebūsi. Fotografas, miškininkas, garsus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kupiškyje mažai kam žinomas. Kiek simboliška, jog paroda surengta minint Kovo 11-ąją. Būtent šią dieną, prieš 80 metų, Kikonių kaime ir gimė J. Kalvelis. Jis buvo atsidavęs ne tik miškui, bet ir fotografijai – Kaune baigė fotografų kursus, nuo 1970 m. priklausė Lietuvos fotomenininkų sąjungai. Jo darbai buvo eksponuojami plačiai ir užsienyje. Mirė 1987 m., palaidotas Kupiškyje.
Prisiminimais apie dėdę dalijęsis sūnėnas Antanas Kalvelis, Kupiškio kultūros centro dailininkas, pastebėjo, jog J. Kalvelis buvęs uždaro būdo – jo užsiėmimas reikalavo daug laiko ir susikaupimo. Gaila, kad originalūs, itin aukštos kokybės fotografo darbai, per parodos pristatymą demonstruoti jo sūnėno, motyvuojant tuo, jog sudėtinga juos pakabinti, nėra eksponuojami visuomenei.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ