Septyniasdešimt šeštuosius metus baigianti Kandrėnų kaimo gyventoja Janina Čepukienė pastaruoju metu išgyvena didžiulį džiaugsmą – jos vyriausioji anūkė Laura Čepukaitė tapo nacionalinės Eurovizijos atrankos nugalėtoja. Močiutė seka kiekvieną anūkės interviu per televiziją, renka iškarpas iš Lietuvos spaudos puslapių, kurias jai noriai parūpina kaimo gyventojai. “Gera tau, Janyte (kaip vaikystėje taip ją vadina aplinkiniai), – dažnai pasigirsta kaimynų liaupsės, – tokią garsią ir talentingą anūkę turi„. O pašnekovė vis nubraukia ašarą: ne vien prisiminusi Laurai šlovę atnešusią pergalę, bet ir pasakodama apie savo gyvenimą. Beje, ne vienas lietuvis tikisi, kad dainininkei sėkmę Kijeve lems ir tai, kad merginos močiutė yra ukrainietė.
Sibiro speige
N. Čepukienė, tuomet vadinusis Janka Targoni, gimė 15 km nuo rajono centro Sasnovkos o (tuometinė Lenkija). LLenkės ir ukrainiečio dukra baigė keturias lenkų mokyklos klases. Vėliau, Vokietijos okupacijos metais, J. Targoni ankstyvoje paauglystėje neteko abiejų tėvų. Daug giminaičių (Jankos šeimoje augo šeši vaikai) mirė per šiltinės epidemiją.
Kaltinama politine išdavyste, moteris daugiau nei du metus praleido rusų kalėjime, kur kameroje glaudėsi apie 30 žmonių. 1951 m. šitą kankynę pakeitė sprendimas ištremti kalinius į Sibirą.
Amžino įšalo žemėje Janka (tuomet jau Nina) susitiko likimo brolį Kazį Čepuką. Jiedu susituokė. Sibire pasaulį išvydo jų pirmagimis Vytautas, dainininkės Lauros tėtis. Stalinui mirus, tremtiniai galėjo grįžti į tėvynę. Ninos vyrui pirmajam baigėsi tremties laikas. Po kelių metų, kai Vytukui suėjo šešeri, šeima grįžo į Lietuvą, į Kazio gimtinę netoli Elmininkų (Anykščių r.). Čia Janinos laukė daug išbandymų: jauna tremtinių šeima sunkiai galėjo rasti darbą, vienas po kito gimė dar trys sūnūs, o ukrainietė nemokėjo lietuvių kalbos. “Kazys ragino mane mokytis kalbėti lietuviškai, – pasakojo N. Čepukienė, – sakydavo visai nešnekėsiąs su manimi. Šitaip dažnai mane pravirkdydavo, nors buvo geras vyras ir tėvas„.
Tik dvi anūkės
Kandrėnuose šeima apsigyveno 1973 m. birželį. Užaugo vaikai. Studijuodamas Kaune, jos sūnus Vytautas su žmona Gražina susilaukė dukters. Močiutė apgailestavo teturinti tik dvi anūkes (dar yra Sauliaus Austėja).
Laura dabar nebegyvena su tėčiu, turi savo butą. N. Čepukienė puikiai prisimena, kaip smagi mergytė dažnai apsilankydavo kaime pas senelius. Ypač Kazys mylėjo savo anūkę. Ji mėgo eiti su seneliais į arklides arklių šerti. Po to su močiute kepdavo blynus. Nina prisimena jaunystėje mėgusi užtraukti dainą, galbūt Lauros talentas taip pat paveldėtas?
Gali didžiuotis
Dabar mergina vis rečiau atvažiuoja, kartkartėmis paskambina. Po Eurovizijos finalo, rytojaus dieną taip pat telefonu sakė: “Pasveikink mane, močiute, laimėjau„. O N. Čepukienė laidą nuo pat pradžių per televiziją stebėjo, su džiaugsmo ašaromis akyse palaikė anūkę ir meldėsi, kad pasisektų. Smagu jai buvo, kai Laura laidos vedėjams pasakė, jog jos močiutė – ukrainietė.
Jau 11 metų vieną gyvenančią Niną pradžiugina kiekviena žinutė apie išgarsėjusią anūkę. Kalba kaimynai, mirga žurnalų puslapiai. Pašnekovė sielojasi, kad ne visi džiaugiasi Lauros pergale. Ji prisiminė ir Marijono Mikutavičiaus laidą, kur močiutei pasirodė, jog laidos vedėjas mergina Eurovizijos nugalėtoją. O močiutei Laura prisipažino, kad Marijonas gal ir neblogas vyras, bet prastai rengiasi. Pasak Ninos, viena užaugusi anūkė ateityje svajoja sukurti šeimą ir būtinai turėti tris vaikus. Vis dėlto pati artimiausia svajonė – kad pasisektų Eurovizijos konkurse Kijeve.
——-
Autorius: Gaila Matulytė