Praeitis ir dabartis nėra du atskiri pasauliai. Tuo įsitikins iki kovo 25 d. į Kupiškio etnografijos muziejų užsukę lankytojai. . Praėjusį penktadienį jame pristatyta paroda „Medžioklės praeitis ir dabartis“. Ši paroda jau antroji. Nuo 2003 m. vasarį surengtos medžioklės trofėjų ekspozicijos ji skiriasi tuo, jog be ankstesnių metų bei naujausių medžioklės trofėjų pateikiama ir istorinių žinių.
Visi netilptų
Parodoje galima išvysti daug neseniai sumedžiotų žvėrių ragų, ilčių. Iš 2003-2004 m. medžioklės sezono ekspertams Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyriaus nariai pristatė daugiau kaip 50 trofėjų. Vertingiausi iš jų – tai septynių stirninų ir R. Mičiūdos Skapagiryje sumedžioto tauriojo elnio ragai. Ekspozicijoje – ir šerno iltys, lapių, vilko, bebro kaukolės, ožio, dovanoti muflono ragai. Pasak rajono mero, garbės medžiotojo Leono Apšegos, visi medžiotojų turimi trofėjai į muziejų netilptų net juos sukrovus vieną ant kito. Tokio pobūdžio parodos, jo manymu, pakelia medžiotojo autoritetą, pritraukia daug lankytojų (pirmoje trofėjų parodoje apsilankė 1219 žmonių).
Medžiotojai ne tik turiningai praleidžia laisvalaikį gamtoje, bet ir rūpinasi žvėrių atranka, jų apsauga. L. Apšega paminėjo, jog pereinama prie europietiško medžiojimo būdo: statomi bokšteliai, pasirenkami medžiojami gyvūnai, šėryklos žiemą visada pilnos pašarų. “Per medžioklę „nelieka“ nei merų, nei direktorių. Visi vadinamės vardais, nuolat “špilkuojam” vienas kitą“, – sakė garbės medžiotojas. Paprašytas papasakoti kokią nors per medžioklę nutikusią istoriją rajono vadovas kuo rimčiausiu veidu teigė radęs stručio kiaušinį ir tikino galįs jį tuojau pat atvežti.
Ne tik ragai
Parodos pristatyme dalyvavę tarptautiniai medžioklės trofėjų ekspertai Rimantas Baleišis ir Eugenijus Tijušas labai teigiamai vertino iniciatyvą pademonstruoti praėjusio medžioklės sezono trofėjus.
Šalia didingai atrodančių elnių, briedžių ir stirninų ragų puikiai dera ir žvejų sugauti laimikiai. Parodą pagyvina Rokiškio grafo Jono Pšezdzeckio ir jo svečių dvaro apylinkėse 1930 m. vykusioje medžioklėje nušautų žvėrių nuotraukos iš Rokiškio krašto muziejaus archyvų, reprodukcijos iš Antano Mališausko knygos “Medžioklė Lietuvoje 1918-1940 metais”, LMŽD Kupiškio skyriaus valdybos pirmininko Albino Vaižmužio pateikta medžiotojo atributika, šio skyriaus narių šventės akimirkos prie Kupiškio marių, medžiotojų būrelių vaizdai. Pirmą kartą muziejuje eksponuojami XVIII-XIX a. medžiokliniai šautuvai iš Panevėžio kraštotyros ir Kauno karo muziejų ginklų kolekcijos.
Mokomoji priemonė
Šiemet LMŽD švęs savo veiklos 85-metį – ji įsteigta 1918 m. Kupiškio medžiotojų draugija įsikūrė – 1940 m. Prie jos paskui prisijungė ir krašto žvejai. Pirmasis jos vadovas buvo V. Kiškis, vėliau vadovai keitėsi. Šiuo metu skyriaus veiklą koordinuoja A. Vaižmužis. Apie 500 kupiškėnų medžiotojų, priklausantys dvidešimčiai būrelių, valdo 100 tūkst. hektarų medžioklei tinkamų plotų. Tarp medžiotojų – ir 4 dailiosios lyties atstovės. Žvejai naudojasi 1100 ha ploto vandens telkiniais. A. Vaižmužis išsitarė, jog po dvejų metų vyksiančioje parodoje valdybos ir būrelių narius galėsime pamatyti pasipuošusius gražiomis uniformomis.
Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas, Lietuvai pagražinti draugijos rajono skyriaus pirmininkas Vidas Vilimas pastebėjo, kad medžioklės trofėjai – ir tam tikra kultūros dalis. Daug vaikų apsilanko parodoje. Ne visi atskiria elnio ragus nuo briedžio, kai kurie nėra matę gyvo vilko ar lapės. Paroda jiems – geriausia gamtos pamoka.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ