Lygiai prieš savaitę Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo projektui. Naujuoju įstatymu, kuris bus teikiamas Seimui, numatoma pertvarkyti minėtųjų paslaugų valdymą stambinant vandens tiekimo įmones. Ateityje jų turėtų likti dešimt arba po vieną kiekvienoje apskrityje. Projekto iniciatoriai mano šitaip galėsiantys užtikrinti geresnę paslaugų kokybę, vartotojams priimtiną kainą, tolygų Europos Sąjungos lėšų pasisavinimą (esą mažosios įmonės nepajėgia administruoti valstybės ir užsienio šalių paramos).
Natūralu, kad su tuo nenori sutikti mažosios rajonų įmonės, kurių frakcija “Dešimt plius„ užvakar susirinko į pasitarimą Kėdainiuose. Tarp septyniolikos įstaigų vadovų buvo ir UAB “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis„ direktorius Albertas Audickas, kuris sutiko pasidalyti mintimis apie Vyriausybės planuojamą reformą.
Anot pašnekovo, mažosios įmonės įstatymui, kuris įsigaliotų 2006 m. sausio 1 d., prieštaravo ne todėl, kad darbuotojai norėtų išsaugoti kėdes. Įsikūrusios miesteliuose jos yra arčiau žmonių, žino vietos vartotojų poreikius ir problemas. Neretai geriamojo vandens kaina čia mažesnė nei stambių įmonių (kupiškėnams ji bene pati žemiausia Lietuvoje).
Be to, A. Audickas pateikė daug pavyzdžių, įrodančių, jog po atsiskyrimo nuo regioninės Panevėžio įmonės 1996 m. “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis„ sėkmingai gyvuoja. Nutiesta nauja vandentiekio trasa į Byčius, Aukštupėnus, Lauko gatvėje. Per šį laikotarpį rajone pastatyti keturi valymo įrengimai, trys iš jų – panaudojant ES fondų lėšas. Vadinasi, ir nedidelės savivaldybės pajėgios skaidriai administruoti joms tiesiogiai skirtą užsienio šalių paramą.
Nė viena iš smulkių vandentvarkos įmonių frakcijos narių nesutiko su Aplinkos ministerijos teiginiu, jog “valstybė negali toleruoti, kad šalies ir ES parama ir toliau būtų naudojama didžiųjų įmonių būklei gerinti ir likimo valiai palikti gyvenamąsias teritorijas, kurias aptarnauja mažos, nuostolingos įmonės, net nepajėgiančios pasinaudoti parama„.
Kad Kupiškio bendrovė nėra itin nuostolinga, patvirtina tai, jog šių metų liepą tikimasi grąžinti likusius 50 tūkst. litų iš 2000-aisiais Aplinkos ministerijos fondo skirtos 600 tūkst. litų paskolos. Moki įmonė kiekvienus metus baigia vis su mažesniu nuostoliu (šiemet jis siekia 17 tūkst. litų). A. Audickas teigė, kad visos smulkiosios įmonės didelių finansinių įsipareigojimų neturi.
O nepaisant to, kad stambiosios šalies vandentvarkos įmonės modernizavo savo ūkį, jas slegia didžiulės paskolos, kurias po reorganizacijos proporcingai apmokėti tektų ir mažiems rajonams. Paslaugų kainos, ne paslaptis, gerokai šoktelėtų.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ