Siuvėjo amatas – vienas seniausių ir labiausiai paplitusių Lietuvoje. Kupiškio rajone po medienos apdirbimo tai bene labiausiai išvystyta pramonės šaka. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kupiškio skyriaus duomenimis, rajone registruotas vienas siuvimo paslaugas pagal lengvatinį verslo liudijimą teikiantis asmuo bei keturios įmonės: UAB “Manto”, UAB “Aumeda”, UAB “Viglita” ir Vitalijos Lingienės IĮ “Melonija”. Mieste veikia ir AB “Lelijos” filialas.
Ketina plėstis
Prieš trejus metus savo veiklą pradėjusioje UAB “Viglita” sukurta daugiau kaip 50 darbo vietų. Pasak direktoriaus Virginijaus Semėno, siuvimo paslaugų sritis iš pat pradžių jam pasirodžiusi pakankamai perspektyvi. Gamybos asortimentas labai platus – įmonėje siuvami viršutinio ir apatinio trikotažo gaminiai vyrams ir moterims. Didėjant užsakymų kiekiams neseniai buvo atidarytas įmonės filialas Utenoje. Užsakymai priimami atsižvelgiant į siuvyklos pajėgumą ir siuvėjų galimybes. “Viglitos” siuvėjos per mėnesį pasiuva apie 30 tūkst. trikotažo gaminių. Darius Golodniuk, UAB “Viglita” gamybos direktorius, pastebėjo, kad nedideliame miestelyje nelengva rasti naujų, kvalifikuotų darbuotojų. Šiuo klausimu įmonė bendradarbiauja su darbo birža.
Didžiausi siuvimo bendrovės užsakovai – senas trikotažo tradicijas turinčios įmonės: „Utenos trikotažas”, “Audimas”, “Trys sezonai”. Su jų ženklu didžioji dalis šios Kupiškio siuvyklos gaminių iškeliauja į užsienį. Užsakovų Kupiškyje “Viglita” neturi. “Siūti ir patiems teikti savo gaminius į parduotuves būtų nepelninga ir neperspektyvu. Daug ką lemia ir prekės etiketė. Prisiūk “Viglitos” logotipą ir drabužis užsigulės lentynose“, – sakė D. Golodniuk.
Šio verslo ateitį direktorius V. Semėnas vertina optimistiškai. Didžiausias įmonės vadovų dėmesys skiriamas naujos, modernios įrangos įsigijimui bei gaminių kokybei. Nusamdžius daugiau kvalifikuotų darbuotojų, įsigijus modernios įrangos žadama plėsti siuvinių asortimentą, didinti pajėgumus.
Užsienietėms
Noriūnuose savo veiklą vykdanti UAB “Aumeda” – tai specializuota siuvimo įmonė, nuo pat įkūrimo pradžios (1996 m.) siuvanti viršutinius drabužius moterims. Įmonės gamybinė veikla prasidėjo anksčiau – nuo 1992 m., kuomet ji buvo atskiras savarankiškas siuvimo padalinys UAB “Limeka” struktūroje. Laikui bėgant, įmonės specializacija siaurėjo. Dabar tai visų rūšių klasikinių ir laisvalaikio moteriškų kelnių ir sijonų siuvimo įmonė. Jos direktorė Emilija Šablovskienė pažymėjo, jog vieno asortimento produkcija leidžia pasiekti aukštą našumo ir kokybės lygį, ilgametė patirtis – imtis naujų modelių gamybos. Daugelį metų nesikeičia pagrindiniai siuvyklos užsakovai, atsiranda ir naujų. Pastaruoju metu “Aumeda” atlieka vokiečių ir danų kompanijų užsakymus, planuoja pradėti dirbti su prancūzų firma. Visa įmonės pagaminta produkcija eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.
2001 m., rekonstravus įmonės gamybines patalpas, jų bendras plotas padidėjo iki 3 000 kv. metrų. Yra du visiškai įrengti siuvimo cechai, kur vienu metu gali dirbti 80 siuvėjų, didelės galutinio lyginimo ir kontrolės patalpos, erdvus pagamintos produkcijos sandėlis, įrengta 45 vietų valgykla.
Naujovės išgąsdino
Iki praėjusių metų vasaros siuvykloje dviem pamainom dirbo daugiau kaip 100 siuvėjų. Vasarą buvo pradėta diegti gamybos proceso valdymo sistemą. “Žengti tiktai pirmi žingsniai šio modernizavimo link, kurie, be teigiamų pasekmių, turėjo ir neigiamos įtakos darbo kolektyvo nuotaikai. Daugelis siuvėjų, išsigandusios permainų, pradėjo ieškotis naujo darbo ir išėjo. Dėl to siuvykla buvo priversta mažinti gamybos apimtis ir dirbti viena pamaina. Tačiau idiegta naujovė leido padidinti darbo našumą, sutrumpinti gaminių paruošimo ir paleidimo į gamybą laiką”, – sakė direktorė.
Įmonės gamybinė bazė, modernūs įrengimai leidžia didinti gaminamos produkcijos apimtis, tačiau nuolat susiduriama su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Jaučiama ir kitų siuvyklų konkurencija. “Stipriosios siuvėjos naudojasi šia situacija ir, ieškodamos vis geresnių darbo sąlygų, dažnai keičia darbovietes. Tampa sudėtinga įvykdyti jau priimtus įsipareigojimus užsakovams ir laiku pateikti produkciją, nes darbdavys privalo po 14 dienų atleisti darbuotoją, o į jos vietą nėra lengva surasti naują ir ją išmokinti”, – pažymėjo E. Šablovskienė.
Siuvėjų ratas sukasi
Siuvimo tradicijos susiformavę ir nuo 1992 metų veikiančioje UAB “Manto”. Pasak direktoriaus Vytauto Lukšio, įmonėje sukurtos 46 darbo vietos, iš jų apie 36 – siuvėjoms. Įmonei pradedant veiklą pačiame Kupiškyje siuvyklų dar nebuvo. Dabar, kai jų veikia net keletas, konkuruoti sunkiau. Tai atsispindi siuvėjų migravime iš vienos įmonės į kitą. “Siuvėjos darbas sunkus, įkainiai už siuvimo paslaugas nedidėja. Siuvėjos uždarbis priklauso nuo gaminio įkainio ir darbo našumo”, – sakė direktorius.
Jis pabrėžė, jog vadovauti moteriškam kolektyvui nėra lengva. “Siuvėjų tarpusavio santykiai, emocijos atsiliepia ir darbo našumui. Jei konkurencija padeda, tai nesveikas pavydas kenkia. Buvo atvejų, jog stikliuką pakėlusios moterys keletą dienų nepasirodė darbo vietoje. O gaminių atlikimo terminai labai trumpi, darbą privalu padaryti laiku”, – teigė direktorius, tokiais atvejais buvęs priverstas dairytis naujų siuvėjų. Siuvyklos vadovas pažymėjo, jog jų verslą stabdo ir mokesčių našta, nuolat brangstantis kuras, elektra.
Ir siuvimo įmonėse galioja taisyklė – savam krašte pranašu nebūsi. “Mažesnės įmonės prie kažko šliejasi. Užsakovai mūsų pasiūtus drabužius eksportuoja į Ameriką, Ispaniją. Tik 2-3 proc. gaminių lieka Lietuvoje”, – tvirtino V. Lukšys. Drabužiai siuvami iš užsakovo medžiagų. Per mėnesį siuvykloje pasiūvama apie 10 tūkst. vienetų gaminių. Užsakymų skaičiui įtakos turi ir sezoniškumas – pavasarį, rudenį gamyba kiek sumažėja.
Direktorius pastebėjo, jog siuvimo pramonę labai nukonkuravo padėvėti drabužiai iš Vakarų Europos. “Ko gero, mažai kas siuva ir individualiai. Ir šioje srityje daugiau dominuoja dėvėtų drabužių taisymas”, – samprotavo V. Lukšys.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ