Ir kaime, ir mieste yra šeimų, auginančių ne tik savuosius vaikus. Vienų globėjai apie prisiimtuosius rūpesčius pasakoja noriai, o kiti nepageidauja tokio jų apsisprendimo viešumo. Tad šį kartą pasirinkome aukso vidurį – dabartinę nepilnamečių globos situaciją rajone apibūdinti paprašėme Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėją Nijolę URBONAVIČIENč˜.
Tarnybos vedėjos pateiktais duomenimis, šių metų pradžioje globos reikėjo 108 rajono nepilnamečiams. Jų statusas buvo net trejopas. Įvairaus amžiaus aštuoni vaikai gyvena Aldonos ir Antano Jatužų šeimynoje. Tokio pobūdžio globa mūsų rajone vienintelė. N. Urbonavičienė prisiminė, su kokiu jauduliu šie žmonės prieš kelerius metus apsisprendė imtis tos didelės atsakomybės, ir esanti laiminga, kad jiems nepritrūksta jėgų ir gerumo rūpintis vaikais, kuriuos tinkamai auginti neįstengė pastarųjų gimdytojai.
Vaikų globos šeimynos namai – ne uždari. Juose gyvenančius mažylius ir paauglius gali lankyti tėvai ir kiti artimieji. Suaugusiųjų pasimatymai su šiais vaikais, kaip ir su gyvenančiais kitose šeimose, gali įvykti ir ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos patalpose.
Pasak pašnekovės, nepilnamečių, gyvenančių Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose, skaičius yra nuolat kintantis. Šiandien pasakytas globotinių skaičius 27 rytoj jau gali būti netikslus. Svarbiausia yra tai, kad netikėtai bėdoje atsidūrusį vaiką, o neretai ir kelis iš vienos šeimos yra kur apgyvendinti, sudaryti sąlygas mokytis. Bet kokios negandos prislėgti vaikai čia patenka rūpestingų auklėtojų globon. Yra ir tapusių šių namų nuolatiniais gyventojais. Tačiau daugiausia globos reikalingų vaikų, net septyniasdešimt trys, po vieną ar kelis gyvena tokio pasitikėjimo vertose kupiškėnų šeimose. Iš jų laikinai globojami aštuoni, o 65-iems įsteigta nuolatinė globa. Vaikų globėjomis pastaruoju metu buvo 43 mūsų rajono gyventojų šeimos.
N. Urbonavičienė pabrėžė, jog per pastaruosius septynerius metus, kai rajone veikia Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namai, negalintys savo šeimose augti vaikai pirmiausia patenka čia. Tik vėliau, apribojus tėvų valdžią vaikams, ar kitais įstatymų numatytais atvejais jie patenka į globoti vaikus pageidaujančias šeimas. Tai esąs didelis privalumas, nes mažamečiai lieka gyventi jiems labiau įprastoje aplinkoje, turi galimybę dažniau bendrauti su giminaičiais.
O bėda ta, kad rajone vaikų, kuriais vietoj tėvų tenka rūpintis svetimiems, daugėja.
Šių metų pradžioje buvęs globotinių skaičius jau žinomas – 108 nepilnamečiai. Prieš trejus metus tokioje situacijoje buvo 70 rajono vaikų.
Pernai tėvų globos neteko 39 vaikai. Iš jų šeši tapo našlaičiais, o kitų globa tarnybai teko pasirūpinti todėl, kad jų tėvai neįstengė jų tinkamai auginti ir auklėti. Įstatymų numatyta tvarka nuo tėvų buvo atskirta 14 vaikų, o 19-kai nepilnamečių tėvų valdžia buvo ties riba, kai dar suteikiama galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą.
Su Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja neaplenkėme ir visuomenės neretai diskutuojamos temos apie valstybės skiriamą kas mėnesį 500 litų pašalpą globotiniui išlaikyti. Neauginančiam vaikų atrodo, jog tai dideli pinigai, o iš tikrųjų jie labai apskaičiuoti. Tik taupiai ir ūkiškai gyvenantys globėjai pagalvoja ir apie galimybę kiek nors iš gaunamų pinigų skirti ir globotinio santaupoms.
Paprastai į turinčią globotinių šeimą žvelgiama tarsi per padidinamąjį stiklą. Pamatys kaimynas vaikus ravinčius daržą, tvarkančius šeiną ar girdančius gyvulius, tuoj padaro išvadą – engia svetimus vaikus. Tačiau ko vertas bus globėjas, jei neišmokys paauglio namų ūkio darbų, jei augins mergaitę nemokydami jos šeimininkauti? N. Urbonavičienė patikino, kad globotiniai paprastai žino savo teises, norėdami ką nors pasiaiškinti, patys į tarnybą kreipiasi. Šeimose, turinčiose globojamų vaikų, lankosi seniūnijos globos ir rūpybos inspektorius, savo auklėtinių gyvenimu domisi mokytojai.
Be globojamų vaikų, socialinių problemų turinčiose 193 šeimose auga 453 nepilnamečiai. Akivaizdžiausia tų problemų priežastis – tėvų girtavimas. Ši vaikų gimdytojų yda, neturinti tendencijos mažėti, garantuoja, kad bus globotinių ir reikės geraširdžių globėjų.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ