Lietuvos policininkus esame įpratę vadinti angelų sargų vardu. Jie saugo viešąją tvarką, rūpinasi kiekvieno iš mūsų saugumu bei ramybe. Tačiau retkarčiais pasigirsta abejonių, ar visi vienodai glaudžiami po sergėtojų sparnais.
Paketurių kaimo gyventojos Veronikos Simonavičiūtės papasakota istorija prasideda nuo Kupiškio seniūnijai priklausančios priekabos, kurios vieną šeštadienio rytą prireikė minėtai moteriškei. Ir nuskubėjo ji pagalbos prašyti pas kaimynystėje gyvenantį seniūną Julių Semėną. Gavus leidimą, prasidėjo šios transporto priemonės paieškos. “Priekaba prikrauta,„ – pareiškė jos valdytojo Kazio Židonio žmona. Veronika vėl sugrįžo pas braškių lysvėje triūsiantį seniūną, kur gavo pasiūlymą susitarti su Paketurių kaimo gyventojais dėl priekabos atlaisvinimo.
Tuo metu, K. Židonis darbavosi pas kaimyną Rimą Kabišaitį, drauge su dar keletu vyrų remontavo ugnies nusiaubtą daržinę. “Anūko lydima, atvažiavau į Kabišaičio kiemą, – pasakojo V. Simonavičiūtė, – ir pašaukiau Kaziuką vardu.„ Tačiau į šį šūktelėjimą, anot pasakotojos, atsiliepė ne K. Židonis, bet šeimininkas, kuris, moteriškės spėjimu, galėjo būti neblaivus. Pastarasis paskubomis puolė per tvorą, susiplėšė kelnes, susinervinęs dėl viešnios kiek pakelto tono, puolė ją varyti iš kiemo.
——-
Autorius: Gaila Matulytė