Daugelio kupiškėnų, einančių Vytauto gatve, dėmesį patraukia 34-uoju numeriu pažymėtame name vykstančios statybos. Namo sienos apdengiamos 10 cm polistirolo sluoksniu. Kyla klausimas, kokiu tikslu ir kokių fondų lėšomis tai daroma? Apie pradėtus renovacijos darbus ir jų užbaigimą suskubome pasiteirauti už tai atsakingo asmens, buvusio bendrijos pirmininko, Panevėžio teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Kazio Stančiko.
“Per metus šildom dangų už 1 milijardą litų„ ,– teigė pašnekovas. Svarbiausia šio reiškinio priežastimi reikėtų laikyti nerenovuotus ir nesandarius namus, mažas šilumines varžas, kuomet šiluma išsisklaido pro langus, duris, laiptines, trūkinėjančias namų sienas.
Didelė dalis Kupiškio daugiabučių gyventojų nėra susibūrę į bendrijas. Šilumos taupymo programos nebus galima įgyvendinti, kol kupiškėnai neįsisąmonins, kad pastato renovacija yra bendras rūpestis.
Kupiškyje, Vytauto gatvės 34 name, kuriame yra 10 butų, padedant Panevėžio šilumos tinklams, pakeistas šilumos mazgas. Vasario mėnesį pradėta rengti moderni automatinė temperatūros reguliavimo ir karšto vandens ruošimo sistema. Kompiuterizuotos programos nustatė, kad daugiaaukščiui nėra būtina komfortinė naktinio šildymo ar karšto vandens tiekimo visą parą sistema. Perspektyvoje tikimasi įrengti atskirą kiekvieno buto apskaitą, kur šeimininkai patys prisiims atsakomybę už sunaudotą šilumos energiją.
Pirmieji būtini žingsniai – kvalifikuotos konsultacijos gavimas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) konsultavimo centrai, veikiantys Panevėžyje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje suteiks reikiamą informaciją ne tik apie bendrijų kūrimą bei efektyvų jų darbą, bet ir teiks visokeriopą pagalbą bendrijoms, nutarusioms dalyvauti Energijos taupymo būste (ETB) programoje ir norinčioms gauti ETB paskolą.
Jeigu visiems namo gyventojams pavyksta draugiškai susitarti, pirmas K. Stančiko patarimas būtų specialia aparatūra padaryti bent pora namo nuotraukų, geriausiai atspindinčių šilumos nuostolius. Apie 100 litų kainuojančios nuotraukos pasitarnautų efektyvesniam darbui, būtų galima tikėtis tiksliausių konsultantų patarimų. Svarbu kreiptis į įvairių sričių specialistus, daugiabučių namų savininkų bendrijų konsultavimo centrus. Juose galima gauti kvalifikuotą inžinerinių–konsultacinių firmų konsultaciją rengiant energetinius pastatų auditus ir investicinius projektus, rangos konkursų dokumentaciją ,o darbų vykdymo priežiūrėtojams informaciją apie nepriekaištingą banko ir rangovinių organizacijų veiklą.
Kai kuriems gyventojams, ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms (minėtame name jų būtų apie 50 proc.), nedrąsu imti didelės vertės bendrą paskolą. Tačiau ETB programa joje dalyvaujančioms daugiabučių namų savininkų bendrijoms padeda gauti lengvatines paskolas.
Paskolintoms lėšoms yra taikoma PVM lengvata, negrąžintina 30 proc. finansinė parama beveik visiškai padengia bendrijos sumokamas palūkanas dešimties metų laikotarpiu. Taip pat už atliekamus darbus nemokamas PVM mokestis. Dar viena viliojanti ETB sąlyga – mažas pajamas gaunantiems gyventojams paskolos dalį grąžina savivaldybė.
Didelė valstybės parama – prisiimamos garantijos už suteiktas paskolas, nes komercinių bankų reikalaujamo užstato daugiabučiui namui gauti nepavyktų.
Vytauto gatvėje renovuojamo namo bendrijai, vykdant šiluminio mazgo atnaujinimo bei sienų apšiltinimo programą, suteikta 32000 litų paskola. Kiekvienam buto savininkui, atskaičiavus PVM lengvatas, pradinį įnašą ir valstybės paramą, tai atsieitų 1800 litų per dešimtmetį, numatytą projekte. Remiantis pašnekovo pateiktais duomenimis, pradinis įnašas būtų apie 340 litų, PVM lengvatos – 460 litų, valstybės parama – apie 770 litų. Nemažos lengvatos yra didelis paskatinimas burtis į bendrijas ir dalyvauti energijos taupymo savo būstuose programoje.
Pasidalijęs organizaciniais rūpesčiais bei išdėstęs Energijos taupymo būste programos teikiamus privalumus, K. Stančikas pareiškė padėką projekto svarbą supratusiems ir jam pritarusiems gyventojams bei paragino Kupiškio daugiabučių gyventojus burtis į bendrijas (o ateityje – ir į bendrijų asociacijas), imtis iniciatyvos siekiant taupyti šilumos energiją ir savo pinigus. Anot pašnekovo, galbūt ne iš karto sugrįš investuotos lėšos, tačiau akį džiugins aptvarkyti ir neyrantys pastatų fasadai, o pačių gyventojų būstuose bus daugiau šilumos ir jaukumo. Tikimasi, jog Vytauto gatvės namo sienų apšiltinimas bus baigtas iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, ir tai paskatins kitas bendrijas siekti europietiškų būstų šildymo sistemos standartų
Dėl lėšų stygiaus šiltinamos tik trys namo sienos, kuriose užfiksuotos mažiausios šilumos varžos. Darbus atlieka rangovų konkursą laimėjusi Povilo Gurklio firma.
——-
Autorius: Gaila Matulytė