Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos teritoriniai skyriai ir poskyriai pernai gavo 554 gyventojų skundus, nepatenkintų įsigytomis prekėmis. Net 76 proc. nusiskundimų buvo pagrįsti ir vartotojų teisės apgintos.
Kuo labiausiai būna nepatenkinti pirkėjai? Ar visuomet jie žino savo, kaip vartotojo, teises?
Svarbiausia gaminių sauga
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus vedėjas Romutis Četvergas sakė, kad daugiausia šio regiono žmonės skundžiasi dėl įvairių elektrotechnikos gaminių, po to dėl avalynės, statybinių medžiagų bei autoserviso paslaugų kokybės.
Inspekcija ir savo ruožtu atlieka patikrinimus. Visų pirma žiūrima, kaip yra paisoma teisės aktų reikalavimų. Kiekviena prekė turi būti atitinkamai paženklinta. Pavyzdžiui, elektros prekės, žaislai, įvairios mašinos ženklinamos CE raidėmis (tai saugos ženklas, reiškiantis, jog prekė yra patikrinta notifikuotose laboratorijose), ant gaminio privalo būti nurodytas jo modelis, tipas, šalis gamintoja, įspėjamieji užrašai. Vartotojas turi gauti įsigyjamos prekės naudojimo instrukciją lietuvių kalba, kuri atitiktų gamintojo parengtą instrukciją.
Iš Kupiškio pernai sulaukta maždaug 30–ies telefono skambučių su paklausimais dėl gaminių kokybės. Viską pavyko greitai išspręsti. Inspektorius pabrėžė, kad jų tarnybai svarbiausia nustatyti, ar produktas saugus. Sunkiau sekasi susikalbėti su pirties B. Žekonio g. savininkais, kurie šių metų vasario 17 d. patikrinti antrąjį kartą buvo neištaisę nurodytų higienos normų pažeidimų. Juos prireikė bausti administracine bauda.
Žmogus, kuris kreipiasi dėl prastos daikto kokybės, turi pateikti jo įsigijimo dokumentą: kasos čekį, jei pirko parduotuvėje, arba kvitą, jei įsigijo turguje. Tai svarbu nustatant gaminio pirkimo vietą ir ar nepraėjęs jo naudojimo garantinis laikas. Nuo šių metų pradžios prekėms ir paslaugoms yra nustatyta 2 m. garantija (jei kitoks terminas neatsispindi jų dokumentuose) nuo pardavimo ar gavimo dienos. Tai turi būti užrašyta ant prekės čekio.
Anot R. Četvergo, kartais iškyla įvairių nesusipratimų tarp pirkėjų ir pardavėjų. Antai vienoje parduotuvėje moteris ilgu paltu eidama pro lentyną nušlavė nuo jos puoduką, kuris sudužo. Šiuo atveju atsakomybė teko pardavėjai, kuri indus sukrovė žemutinėje lentynoje. Pagal mažmeninės prekybos taisykles prekės privalo būti išdėliotos saugiai pirkėjams, kad apžiūrimas daiktas nebūtų dėl nemokšiškumo sugadintas, reikia paaiškinti, kaip juo naudotis, padėti pasimatuoti ir pan.
Ar pirkėjas visada teisus?
Pasak septintus metus Kupiškyje avalyne prekiaujančios Genovaitės Breivienės, būna, kad žmogus perka batus ir žino, jog jų nenešios. Toks pirkėjas yra girdėjęs, kad per 14 d. galima nepatinkančią prekę grąžinti. Tad paprastai po tiek laiko ir su pretenzijomis prisistato. Jo niekaip neįtikinsi, kad batai geri. Jis nesutinka jų pakeisti kitais tokiais pat. Reikalauja tik pinigų. Kai kas įsigudrina iš įvairių parduotuvių pirkdamas ir grąžindamas avalynę vis naujais batais vaikštinėti. Žinoma, tokių pirkėjų – vienetai. Pinigai grąžinami ar prekė keičiama kraštutiniu atveju – pvz., perlūžus padui ar pan. Nuo susitarimo su pirkėju viskas priklauso. Dažniausiai su juo pavyksta susitarti, kad avalynė bus sutaisyta. Būna, kad pirkėjas netinkamai prižiūri batus, sugalvoja broką, nors akivaizdžiai matyti, kad jo nėra. Pavyzdžiui, viena moteris pareiškė, kad odiniai batai jai praleidžia vandenį. Apžiūrėjus aulinukus nesimatė, jog būtų suplyšę ar atsiklijavę. Šiuo atveju ji parsinešusi tuos batus namo, išdžiovinusi, nuvaliusi ir vėl atidavusi nepatenkintai pirkėjai, kuri per dvi savaites jų nė kartelio nebuvo valiusi. Suaugusiam žmogui net nepatogu aiškinti, kam avalynės tepalai reikalingi.
G. Breivienė papasakojo dar vieną atvejį, kuomet prireikė ir batų bazės eksperto konsultacijos, kad pirkėjai įrodytų, jog jos sūnaus avėtų žieminių batų kantelis suskilo tyčia padaužius akmeniu.
Pardavėja patikino, jog visuomet savo pirkėjus pakonsultuojanti dėl batų kokybės. Jei žmogus perka pigius kinų gamybos batus už 12 Lt, tai didelio stebuklo neturėtų tikėtis. Apskritai avalynė yra trijų kokybės pakopų. Atitinkamai skiriasi ir kaina. Įspėjanti moteris ir dėl elastinės odos batų, kurie nebijo šalčio ir vandens, bet neatsparūs šiurkščiam paviršiui, nusilupa. Perspėti dėl batų kokybės, ne visi atsisako juos įsigyti. Žinantys, kaip avalynę prižiūrėti, ją sėkmingai nešioja.
Kupiškio parduotuvės “Labas” pardavėja Laima Šukienė sakė, kad elektros prekes jie ima iš solidžių firmų. Jos praktiškai atgal negrįžta. Buvo pasitaikę defektų dėl nenukalkintų virdulių ar plauko, patekusio į plaukų džiovintuvą. Šiais atvejais tuos daiktus sutaisė ir grąžino pirkėjams pačios tuos gaminius tiekiančios firmos.
Žaislai į parduotuvę taip pat patenka su kokybės pažymėjimais. Dėl jų saugumo nereikėtų nerimauti. Tik tėvai patys turėtų atkreipti dėmesį, kokio amžiaus vaikui tas žaislas yra skiriamas. Juk nepaduosi konstruktoriaus vienerių metukų mažyliui.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ