Populiariausias rajono politikas Leonas Apšega puikiai supranta, kad sau pamainos jis neturi. Tą supranta ir pati valdančioji dauguma ir opozicija. Pasvarstyti apie tai stimulas buvo Šepetos mokyklos 70-metis. Kalbėjo daug žmonių, tačiau štai išėjo meras. Ne ne, meras, o “savas vaikinas„, čia “atlėkdavęs„ į šokius, Šepetos sirena jam atstodavusi laikrodį, o mokęsis jis irgi visai netoli, nors ir kitoje mokykloje. Suprask – jūsiškis. Ir net tie, kuriems valstiečių partija apskritai nepatinka, pajunta simpatiją šiam politikui. Tokiam nepanašiam į kitus. Jis visada buvo savas vaikinas, kupiškėnas nuo Šimonių, jo kalba aiški, kupiškėniška, nepripinta įvairiausių tarptautinių nesuprantamų žodžių ir išvedžiojimų. Jis nevaidina viršininko, bendrauja su kiekvienu eiliniu piliečiu ir visada pažada pagelbėti. Nors pagalba dažnai baigiasi bet kurio interesanto palydėjimu į kurio nors pareigūno kabinetą, meras gauna didelį pliusą ir, ko gero, dar vieną rinkėjo balsą. Apskritai po mero kalbos geriau į sceną nelipti – niekam nebeįdomu, ką pasakysi, nes dauguma gyvena emocijomis, prisiminimais apie tuos pačius laikus, kaip ir pats politikas. O kokie laikai buvo… Jaunystė… Na, ir kas, kad į renginius ateina vicemeras? Kas beprisimena jo gerus darbus Skapiškio seniūnijoje? Kam svarbu, kad jis kažką pasveikina už mokesčių mokėtojų pinigus dovanėlę įteikia?
Va, jeigu pats meras ką nors dovanoja už tuos pačius pinigus, visai kita šneka. Kam gali liežuvis apsiversti pasakyti, kad dovanėlę pirko Savivaldybės administracija, jeigu ją įteikė pats meras? Gavęs prizą iš paties Leono Apšegos rankų kiekvienas kupiškėnas džiaugiasi būtent jo, o ne beasmenės Savivaldybės dėmesiu. Plačiau apie tai šios dienos “Kupiškėnų mintyse„. “
——-
Autorius: Nijolė STULGIENĖ