Kupiškėnų mintys

2024 m. gegužės 19 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PER DARBą PAžINAU žMONES

Aušra Jonušytė

2004−03−06

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Mokytoją Aldoną Zinkevičienę, kuriai kovo 24 -ąją sukaks aštuoniasdešimt penki metai gerai pažįstą vyresniosios kartos kupiškėnai. Ji mokė vokiečių ir prancūzų kalbų. Ir kaip pati sako: “Tas mokytojos darbas davė daug naudos. Per tą darbą aš pažinau žmones, jų gyvenimą, jų charakterius, jų siekius. Susipažinau su daugeliu žmonių. Ir dirbdama mokytoja aš palikau nemažai savo širdies”.
Aldona Jonušytė Zinkevičienė gimė 1919 m. Slavinciškio kaime Emilijos Stančikaitės ir Prano Jonučio šeimoje. Emilija ir Pranas gyveno netoli vienas kito, juos skyrė tik Kupa. Nes Aldonos mama gyveno Salvinciškio kime, o tėtis Plundokų kaime. Kai abu dirbo savo kaimo laukuose, tai puikiai girdėjo vienas kito dainavimą poilsio akimirkomis. Per tą dainavimą ir susipažino, vienas kitą nusižiūrėjo. O 1913 metais susituokė dar tuo metu nebaigtoje statyti Kupiškio bažnyčioje. Aldonos tėvai tuokėsi senojoje, kuri buvo dabartinės vietoje. Mokytoja prisimena: “Mano mama eidavo giedoti į bažnytinį chorą, tai juos abu (tėvus) iškilmingai sutuokė per sumą, sėkminių pirmą dieną. Jaunuosius lydėjo dešimt brolelių. Tėvas jau buvo išmokęs tais laikais dar mažai žinomo laivų mašinisto amato Kronštate, todėl darbo ieškojo uostuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui tėvai apsigyveno Liepojoje, vėliau persikėlė į Rėvelį (dabar Talinas). Kai karas baigėsi, ir Lietuva paskelbė nepriklausomybę, grįžo į Slavinciškio kaimą. Grįžo ne vieni, kartu parsivežė Aldonos seserį, pirmagimę Pranutę. Susitaupę pinigų, bei giminių pagalba nusipirkę sklypą Užkupio gartvėje Kupiškyje pradėjo kurtis. Statytis namus padėjo pažįstami Slavinciškio vyrai. “Būdavo talkos, vieną kartą vieni pradeda, kitą kartą kiti. Kai tėvelis statė namą, nebuvo jokių darbų. Jis kitur niekur nedirbo” – prisimena mokytoja. Tos darbo paieškos ilgai neužtrukdavo. Lietuvai reikėjo kvalifikuotų darbuotojų. Tuo labiau, kad Prano Jonušio brolis gyveno Klaipėdoje, tai jam įsikurti buvo kur, atsirado darbas. Žmona ir dukros dažnai lankėsi Klaipėdoje. O jis Kupiškyje. Labiausiai mažosios Aldonos atmintyje įstrigo mokslas pradinėje mokykloje. Ji buvo mediniame namelyje, dabartinio higienos centro kieme. Tas namelis padalintas pertvaromis į dvi dalis. Vienoje pusėje du skyriai ir kitoje du. Pirmas ir trečias, antras ir ketvirtas. Pirmasis mažosios mokinukės pedagogas Kazimieras Augulis iš Račiupėnų kaimo. Jis visus metus ją ir mokė.
Kitas gyvenimo tarpsnis – mokslas progimnazijoje. Norit joje mokytis, reikėjo išlaikyti egzaminus. Tai nebuvo jokia kliūtis. Stropi mokinė juos puikiai išlaikė. Progimnazijoje joje jau buvo dalykinė sistema, daug mokytojų. “Aš viską žinojau. Atsimenu, kai ėjau pirmą dieną, tai mane nuvedė sesė. Ji buvo vyresnė dviem metais. Jį mane nusivedė ir įėjusi į savo klasę, atsisėdo į savo suolą. Aš paskui ją įėjau, ir taip pat atsisėdau šalia jos. Atėjusi į klasę mokytoja man paaiškino: Tau vaikeli reikės sėdėti kitur. Tai aš ir nuėjau prie savo klasės mokinių” – šypteli Aldona Zinkevičienė, - mokslas sekėsi gerai. Tik teko pasijaudinti per gamtos mokslų pamokas, kurias dėstė direktorius Vincas Eidukas. Jis atrodė labai griežtas, piktokas. Nors daugelis mokinių jį gyrė, kad jis geras mokytojas. Progimnazijoje, kasmet, kiekviena klasė ruošė vaidinimus. “Progimnazijoje mokantis ruošėme vaidinimą “Gėlių darželis”. Mergaitės vaidino gėles. Aš buvau mergaitė tarp gėlių. Dainavau, vaikštinėjau. Dainuoti mokė mokytoja Adelė Visockienė. Ji buvo meno klasės auklėtoja, gabi meno dalykams. Mokytoja sugalvojo padaryti įvairias gėles iš popieriaus. Kadangi buvau mergaitė, tai buvau su tautiniais drabužiais. Mes vaidinome visai gimnazijai”, - pabrėžė Aldona Zinkevičienė. Nemažą knygų šūsnį Aldona Jonušytė parsinešdavo iš mokyklos bibliotekos. Knygų skaitymas buvo ir liko mėgstamiausiu užsiėminu.
Vasarą su draugėmis ir draugais bėgdavo žuvauti arba maudytis į Kupą. O pagauta žuvis buvo vadinama šližiukais, atitekdavo katei. Didesni draugai gaudydavo ir vėžius. “ Maudytis eidavome į maudyklas. Viena maudykla buvo šalia mano mokyklos, kur dabar mūriniai namai ant Kupos kranto, tik šiek tiek gilesni, negu prie mano namų. Bet užtekdavo.Kaip mums vaikams, tai per akis taškytis” – nusijuokia mokytoja.


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Celerina, Celerinas, Celesta, Celestinas, Celė, Dangė, Dangius, Gilvina, Gilvinas, Jovaišas, Jovaidas, Jovarda, Jovardas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 021 638

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]