 |
|
|
2024 m. gegužės 19 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KAS ATEITYJE KAUPS KRAÅ¡TO ISTORIJÄ…?
Palmira PenkauskienÄ— (kairÄ—je) užraÅ¡inÄ—jo senųjų gyventojų prisiminimus. O dabar Å¡i sritis – Å¡iek tiek primirÅ¡ta. Gyventojų prisiminimus, senus straipsnius, nuotraukas ir kitÄ… metraÅ¡tinÄ™ medžiagÄ… daugiausia kaupia bibliotekos. KraÅ¡totyra užgesusi Å iandien didžiausi KupiÅ¡kio kraÅ¡totyros klodai skaitytojų laukia KupiÅ¡kio etnografijos muziejuje bei KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s vieÅ¡ojoje bibliotekoje. ÄŒia Informacijos ir kraÅ¡totyros skyriui vadovaujanti DanutÄ— BaronienÄ— surenka kiekvienÄ… laikraÅ¡Äio skiautelÄ™, liudijanÄiÄ… mÅ«sų rajono istorijÄ…. Pasak skyriaus vedÄ—jos, kraÅ¡totyra dabar kiek prigesusi. InformacijÄ… apie mÅ«sų kraÅ¡tÄ… po truputį dar renka tik keletas kraÅ¡totyrininkių: Aldona ÄŒiurlytÄ—, Marija TamoÅ¡iÅ«nienÄ—, DanutÄ— SokienÄ—, Janina LauciuvienÄ—, Emilija GrybauskienÄ—, Aldona KurkulienÄ—.
Vienos aktyviausių buvusios kraÅ¡totyros draugijos narių (iÅ¡ kairÄ—s): DanutÄ— SokienÄ—, Marija TamoÅ¡iÅ«nienÄ—, Palmira PenkauskienÄ—. StambiÄ… monografijÄ… Å¡iais metais rengti pradÄ—jo leidykla „Versmė“. ŽemÄ—s Å«kio, architektÅ«ros, meno, etnokultÅ«ros ir kitų sriÄių istorines žinias renka mokslininkai ir specialistai iÅ¡ Lietuvos bei mÅ«sų rajono. TaÄiau detalaus faktų užraÅ¡inÄ—jimo, kas vyksta Å¡iandien, ateities kartos, ko gero, nebeturÄ—s. D. BaronienÄ—s teigimu, praeityje tie laikai, kai kiekviena mokykla, ligoninÄ—, kolÅ«kis ir kitos įstaigos bei organizacijos kruopÅ¡Äiai užraÅ¡inÄ—jo kiekvienÄ… savo įvykį. „Dabar kraÅ¡totyrai dÄ—mesio skiriama gerokai mažiau nei ankstesniais metais – Å¡iais laikais toks darbas vykdomas tik iÅ¡ pareigos. Tiesa, pastebiu, kad žmones pradÄ—jo dominti geneologijos tyrinÄ—jimas – mat gauti informacijÄ… apie tai nebe taip sudÄ—tinga, viskas pasiekiama internete. GiminÄ—s medžio atkÅ«rimas – lyg nauja kraÅ¡totyros kryptis“, – sakÄ— paÅ¡nekovÄ—.
1989 metais rajono kraÅ¡totyrininkai Å¡alia KupiÅ¡kio piliakalnio sodino savo draugijos ąžuolynÄ…. Po kelerių metų jį nuganÄ— gyvulių augintojai. Nuotraukoje tuometinis draugijos pirmininkas Vidas Vilimas ir sekretorÄ— Palmira PenkauskienÄ—. Iki 1991 metų kraÅ¡totyros veiklÄ… mÅ«sų rajone itin aktyviai vykdÄ— Lietuvos paminklų apsaugos ir kraÅ¡totyros draugijos KupiÅ¡kio skyrius. Joje kartu su istorikais, muziejininkais, bibliotekininkais dirbo ir pati D. BaronienÄ—. Draugijos veiklÄ… Å¡eÅ¡iolika paskutinių metų koordinavo atsakinga sekretorÄ— Palmira PenkauskienÄ—. Kiek jos skyrius turÄ—jo narių, Å¡iandien Å«kininkÄ— ir draugijos „Sodžius“ pirmininkÄ— pasakyti tiksliai negali. Bet į jos savanoriÅ¡kÄ… bÅ«relį buvo įtraukti rajono mokytojai, gydytojai, kolÅ«kių kultÅ«ros darbuotojai, studentai, mokiniai. Draugija bendradarbiavimo su mokslininkais iÅ¡ Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros, Istorijos institutų bei kitų to meto Å¡alies Å¡vietimo įstaigų. „Draugijoje dirbti pradÄ—jau 1975 metais. KraÅ¡totyra prieÅ¡ man ateinant nebuvo aktyviai domimasi mÅ«sų rajone. AÅ¡ toks žmogus, kad jei jau ko imuosi, tai iÅ¡ visų jÄ—gų. Kalbant atvirai, istorija ir visų tų senienų rinkimas nebuvo prie Å¡irdies, bet man patinka pats organizacinis darbas, bendravimas su žmonÄ—mis“, – prisiminimais dalijosi P. PenkauskienÄ—. Ä® savo darbÄ… moteris įtraukÄ— ir Å¡eimÄ…. Dirbdavo visÄ… darbo savaitÄ™, o jei reikÄ—davo, aukodavo ir savaitgalius. Draugijos sekretorÄ— tais laikais nebuvo iÅ¡laikoma biudžeto – ji savo algÄ… privalÄ—davo užsidirbti pati. Å ios draugijos veiklÄ… finansiÅ¡kai remdavo kolÅ«kiai ir kitos įstaigos, kuriose P. PenkauskienÄ— organizuodavo kraÅ¡totyros veiklÄ…: vesdavo seminarus, konsultuodavo, kaip raÅ¡yti įstaigos istorijÄ…, rengdavo parodas, organizuodavo ekspedicijas. „Uždarbis priklausydavo tik nuo paties draugijos vadovo. GalÄ—jau sÄ—dÄ—ti ir nieko nedirbti, niekas nebÅ«tų vertÄ™. Bet aÅ¡ užsukau tokį mechanizmÄ… mÅ«sų rajone, kad krutÄ—jo visi kampai. Visi kolÅ«kiai raÅ¡Ä— savo metraÅ¡Äius“, – pasakojo P. PenkauskienÄ—. – Keista, bet tuomet žmonÄ—s dirbdavo galvodami ne tik apie asmeninÄ™ naudÄ…. Niekas net neskaiÄiuodavo, kiek kuro iÅ¡važinÄ—ta, kiek laiko sugaiÅ¡ta. Didelius darbus nuveikdavo be pinigų. O dabar menkiausias projektas kainuoja milžiniÅ¡kas lÄ—Å¡as.“
KupiÅ¡kio kraÅ¡totyros draugijos nariai tyrinÄ—jo vandens saugyklos dugnÄ… – Äia ieÅ¡kota kÅ«lgrindos. Nuotraukos iÅ¡ Palmiros PenkauskienÄ—s albumo IÅ¡ mokytojų, statybininkų ir net lauko darbininkų moteris anuomet subÅ«rÄ— tokiÄ… komandÄ…, kurios darbai ir Å¡iandien svarbÅ«s mÅ«sų rajonui. Dar 1986 metais KupiÅ¡kio kraÅ¡totyrininkų iniciatyva pradÄ—tas kurti kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kos tarmÄ—s žodynas. „Mes davÄ—me pradžiÄ… tam žodynui. Pati mintis kilo vartant kitų tarmių žodynus. TaÄiau darbas pasirodÄ— daug sunkesnis, nei iÅ¡ pradžių manyta. Daug kas į mano idÄ—jas žiÅ«rÄ—jo abejingai. Ä® pagalbÄ… teko kviestis studentus, profesorius, organizuoti jų ekspedicijas mÅ«sų rajone“, – prisiminÄ— buvusi kraÅ¡totyrininkÄ—. Svarbus draugijai buvo ir vandens saugyklos dugno tyrinÄ—jimas. Ketverius metus rajono kraÅ¡totyrininkai domÄ—josi LÄ—vens užtvankos apylinkÄ—mis: apraÅ¡inÄ—jo nykstanÄius kaimus, kalbino jų gyventojus, užraÅ¡inÄ—jo tautosakÄ…, prisiminimus, fotografavo ir senas trobas, braižė jų planus. VienÄ… vasarÄ… vadovaujami archeologo kasinÄ—jo KupiÅ¡kio marių dugnÄ… ieÅ¡kodami kÅ«lgrindos – akmenimis grįsto tako žemiau pelkÄ—s pavirÅ¡iaus. Tai bÅ«davo slapti takai, kuriais senovÄ—s lietuviai gelbÄ—davosi nuo užpuolikų. KÅ«lgrindos vieta bÅ«davo laikoma paslaptyje. SpÄ—lionÄ—s, kad LÄ—veniu galÄ—jo eiti slapti keliai, nepasitvirtino. KupiÅ¡kio kraÅ¡totyrininkai pirmieji pradÄ—jo rinkti informacijÄ… apie tada pamirÅ¡tÄ… Holivudo aktorÄ™ iÅ¡ mÅ«sų kraÅ¡to – UnÄ™ BabickaitÄ™. „ViskÄ… darÄ— paprasti žmonÄ—s ir be jokių pinigų. IÅ¡ savo kroÅ¡totyrininkų iÅ¡skirÄiau medikÄ™ M. TamoÅ¡iÅ«nienÄ™, mokytojus D. SokienÄ™ ir VladÄ… SasnauskÄ…, senÄ…sias trobas perbraižė statybininkas Pranas BalÄiÅ«nas, fotografuodavo Sergejus MatuleviÄius, padÄ—davo menininkas Algirdas BoÄiulis ir kiti aktyvÅ«s kupiÅ¡kÄ—nai“, – vardijo P. PenkauskienÄ—. Vyras prižiÅ«rÄ—jo piliakalnį PaÅ¡nekovÄ—s komandoje darbavosi ir jos vyras Povilas. Jis tuomet Ä—jo KupiÅ¡kio piliakalnio prižiÅ«rÄ—tojo pareigas. „MÅ«sų draugijai buvo skirta prižiÅ«rÄ—ti visus rajono paminklinius objektus. Kiekvienas jų turÄ—jo savo sargÄ…. Gal todÄ—l ir tokios betvarkÄ—s, kaip dabar, nebÅ«davo. Niekas net nebandydavo automobiliais ar motociklais bjauroti piliakalnių ramybÄ™, mes patys tokius triukÅ¡madarius tramdydavome“, – sakÄ— moteris. Pati ponia Palmira bÅ«davo atsakinga už surinktos medžiagos įamžinimÄ…. Pasak paÅ¡nekovÄ—s, vienÄ… darbÄ… tekdavo spausdinti keturiais egzemplioriais, juos riÅ¡davo Panevėžyje. Tokios kraÅ¡totyros knygos bÅ«davo siunÄiamos į centrinÄ™ draugijos bÅ«stinÄ™, bendradarbiaujanÄius institutus ir kitas įstaigas. KupiÅ¡kio kraÅ¡totyros draugija savo projektus sÄ—kmingai pateikdavo respublikinÄ—ms parodoms, ne kartÄ… yra tapusi prizininke konkursuose. Už aktyviÄ… veiklÄ… P. PenkauskienÄ— tais laikais bÅ«davo siunÄiama į užsienio keliones. Su Å¡alies kraÅ¡totyrininkais ji lankÄ—si Vokietijoje, Vidurio Azijos valstybÄ—se. ÄŒia užmezgÄ— tarptautinius ryÅ¡ius. Nereikalinga istorija 1991 metais visas Å¡is darbas staiga nutrÅ«ko. Nyko kolÅ«kiai ir nebeliko kam iÅ¡laikyti kraÅ¡totyros draugijos veiklos. Nebereikalingi tapo ir Å¡ių žmonių darbai. Kai kÄ… P. PenkauskienÄ— atidavÄ— KupiÅ¡kio etnografijos muziejui, miesto bibliotekai. Bet daug medžiagos tiesiog supleÅ¡kÄ—jo buvusios sekretorÄ—s krosnyje – mat Atgimimo metais tarybinių laikų istorija visiems atrodÄ— neteisinga, cenzÅ«ruota, persmelkta propaganda. „Teko sudeginti daug liaudies gynÄ—jų kronikos, kolÅ«kių metraÅ¡Äių ir kitų panaÅ¡ių darbų. PasiÅ«lÄ™s tai kam nors Atgimimo metais bÅ«tum palaikytas komunistu. TaÄiau aÅ¡ visada sakiau, kad tai buvo mÅ«sų istorija – iÅ¡ jos puslapių neiÅ¡plÄ—Å¡i, kokia ji bebuvo. O raÅ¡ymas ir tada priklausÄ— nuo paÄių žmonių. AÅ¡ buvau draugijos sekretorÄ—, taÄiau savo projektams medžiagÄ… sÄ—kmingai rinkau netgi iÅ¡ bažnyÄių knygų. Mes dirbome tai, kÄ… norÄ—jome, o tÄ… tariamÄ… cenzÅ«rÄ… ir tuomet buvo galima apeiti“, – kalbÄ—jo buvusi kraÅ¡totyrininkÄ—. KraÅ¡totyros pradžia KraÅ¡totyros pradžia mÅ«sų kraÅ¡te siekia XIX a. pab. Å ios srities pradininku KupiÅ¡kyje laikomas Povilas Matulionis. Jis 1891 metais „VienybÄ—je lietuvių“ paskelbÄ— gana plaÄiÄ… publikacijÄ… „KupiÅ¡kis ir kupiÅ¡kÄ—nai“. Maždaug tuo paÄiu metu valstietis Kazimieras GasiÅ«nas Ä—mÄ— rinkti senienas ir sukaupÄ— jų rinkinį. XX a. pradžioje tautosakÄ… mÅ«sų kraÅ¡te rinko suomis Augustas Robertas Niemis. Tautosaka apie gyvÅ«nus susidomÄ—jo studentas Jurgis Elisonas, etnografinÄ™ medžiagÄ… rinko Peliksas BugailiÅ¡kis, dainas – Antanas VireliÅ«nas. KraÅ¡totyra KupiÅ¡kyje suaktyvÄ—jo tarpukario metais. Didelį indÄ—lį į etnografijos įamžinimÄ… įdÄ—jo Stefanija, Elvyra ir Mikalina GlemžaitÄ—s. Apie 1920–1925 metus kraÅ¡totyra domÄ—josi Juozas Petrulis, Jonas Balys, Albinas Kriauza. Ketvirtame deÅ¡imtmetyje mÅ«sų kraÅ¡te dažnai lankÄ—si fotografas Balys BuraÄas. Tuo pat metu veikÄ— profesoriaus P. Matulionio kraÅ¡totyros bÅ«relis. Kai kuriose mokyklose Ä—mÄ— veikti nedideli muziejai. Pokariu kraÅ¡totyra nurimo. TaÄiau ir tuo metu krutÄ—jo keletas aktyvių žmonių: E. DulaitienÄ—-GlemžaitÄ—, J. Petrulis, P. BugailiÅ¡kis. PlatesnÄ— kraÅ¡totyrinÄ— veikla atsigavo „atÅ¡ilimo“ laikotarpiu. MÅ«sų kraÅ¡te tai pasireiÅ¡kÄ— bandymu gaivinti senuosius paproÄius, rinkti tautosakÄ….
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Celerina, Celerinas, Celesta, Celestinas, Celė, Dangė, Dangius, Gilvina, Gilvinas, Jovaišas, Jovaidas, Jovarda, Jovardas. 
|
|
Jūs esate 9 021 654 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
