Kupiškyje veikianti bažnyčia buvo ne tik religinis, bet ir svarbus švietimo, kultūros paveldo, dvasinis centras, telkęs parapijiečius ne vien religiniam bendruomenės gyvenimui, bet ir žmonių moraliniam ugdymui, skatinęs meilę artimui, pagarbą žmogui ir tėvynei Lietuvai.
Rasa SKAISGIRYTĖ
Kupiškio bažnyčios fundacija ir parapijos formavimasis
Per gegužės 15 dieną Kupiškyje vykusią konferenciją „Šimtas metų Dievo keliu“ pradėdama pranešimą Kupiškio muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė sakė, kad didelė garbė pratęsti šviesaus atminimo daktarės Aldonos Vasiliauskienės tyrinėjimus ir kad stengsis pateisinti dvasininkų ir kupiškėnų lūkesčius ne tik per konferenciją, bet ir ateityje tyrinėjant Kupiškio šventovės istoriją.
Kupiškio raida glaudžiai susijusi su aplinkiniais regionais, ypač su Biržais, kurie XVI–XVII a. tapo svarbiu religiniu centru.
Biržuose didelę įtaką turėjo Radvilos, didikų giminė, rėmusi evangelikų reformatų tikėjimą. Ir tai, tikėtina, galėjo pristabdyti katalikiškos bažnyčios statybą Kupiškyje.
Pirma medinė bažnyčia baigta statyti tik 1616 m. Kupiškio seniūno Aleksandro Korvino Gosievskio pastangomis. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza 1616 metų birželio 13 d. patvirtino A. K. Gosievskio raštą apie katalikų bažnyčios įsteigimą Kupiškyje, į šiaurę nuo miestelio centro, prie Didžiosios gatvės, kurios tęsinys buvo vieškelis, ėjęs link Kupiškio dvaro, toliau į Pandėlį. Tuo pačiu dokumentu įkurta ir Kupiškio parapija.
Istorikės manymu, kad Zigmantas Vaza leido statyti ne vieną bažnyčią Lietuvoje, tai buvo platesnės politikos dalis stiprinti katalikybę visoje Lietuvoje. Iki tol Kupiškio tikinčiuosius aptarnavo Anykščių, Skapiškio, Svėdasų, Pandėlio ir Subačiaus bažnyčios.
Įsteigus bažnyčią, jai aprūpinti Zigmantas Vaza skyrė Pyragių kaimą su 10 valakų, 2 valakus miestelyje ir 10 valakų iš dvaro.
1631 m. kovo 11 d. valdovas Zigmantas Vaza Kupiškio bažnyčiai užrašė Pienionių seniūnijai priklausiusį Dievelionių (Plundakų) kaimą su 10 valakų žemės, pusę valako lankos Lėvens slėnyje ir keletą sklypų Kupiškio miestelyje.
Bažnyčiai išlaikyti vėliau turtus užrašė ir Vladislovas Vaza, Jonas Sobieskis. Vladislovas Vaza bažnyčiai užrašė iš Kupiškio seniūnijos Nareišėnų (Vėžionių) kaimo Rukšlių užusienio 6 valakus miško, Dailydiškių užusienį (30 margų) ir sklypą Kupiškio miestelyje, įpareigojo seniūniją rūpintis bažnyčios priežiūra ir remontu.
1616 m. Kupiškyje pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija priklausė Vilniaus vyskupijos Maišiagalos dekanatui. Statant naujas bažnyčias, daugėjant parapijų, Maišiagalos dekanato teritorija gana greitai padalyta į tris dekanatus: Kupiškio, Maišiagalos ir Ukmergės.
1781 m. rugpjūčio 14 d. kilęs gaisras sunaikino pirmą Kupiškio bažnyčią, iki pamatų sudegė klebonija, špitolė, kiti klebonijos pastatai.
Plačiau skaitykite gegužės 22 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Kopija iš Kupiškio muziejaus skaitmeninio archyvo