Skelbimai
Pašnekesiai
Rezervuota jaunimui

KAS PADĖS PRITRAUKTI IŠVYKUSĮ JAUNIMĄ

Nedidelis Kupiškio rajonas ne vienerius metus turi senstančio rajono titulą. Kodėl taip yra, ir aiškiaregiu būti nereikia – daugybė jaunuolių perspektyvą mato Lietuvos didmiesčiuose arba užsienyje, tad išvykę studijuoti ir (ar) dirbti nuo gimtojo krašto atitolsta. Taip svetur nuteka rajonui trūkstami specialistai, talentai, genialios verslo idėjos ir kitos iniciatyvos miesto gerovei kurti.

Siekiant skatinti jaunimą grįžti, ypač svarbus Savivaldybės indėlis. Deja, dabartinės priemonės, skirtos palaikyti ryšiui su išvykusiais jaunuoliais, mažai efektyvios.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Opi problema

Liepą „Kupiškėnų mintyse“ rašėme, kad Kupiškyje labai trūksta bendrosios praktikos gydytojų, gydytojų specialistų, slaugos specialistų, įvairių dalykų mokytojų, inžinierių, psichologų, dietistų. Studentai, patenkantys į Kupiškio miestui ir rajonui reikalingų darbuotojų specialybių sąrašą, gali pretenduoti į finansinę paramą su sąlyga įsipareigoti atidirbti Kupiškio miesto ar rajono įmonėje, įstaigoje, organizacijoje tiek metų, kiek jam bus mokėta studijų stipendija arba kompensuota už studijas sumokėta kaina. Nors stengiamasi teikti šią informaciją, nuo 2018 metų, kai studentai pirmą kartą kviesti teikti paraiškas dėl rėmimo, norinčių dar neatsirado.

Bene apmaudžiausia, kad studentų rėmimo programa yra vienintelė (ir kol kas visiškai nepasitvirtinusi) programa, kurią Savivaldybė naudoja jaunimui pritraukti.

Kad jaunuoliai dažniausiai nemato perspektyvos po studijų grįžti į Kupiškį, pripažįsta ir Savivaldybės atstovai. Antai Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius teigė, kad tai labai opi problema. Pasak jo, jaunimas į didmiesčius bėga suviliotas didesnių atlyginimų, nuo gyvenimo didmiestyje neatbaido ir brangesnis pragyvenimas (pvz., didesni mokesčiai už būsto nuomą). Gaila, bet Savivaldybė mažai ką gali pasiūlyti vadinamuosius ateities mokslus baigusiems technologams, programuotojams ir kitų gamtos mokslų atšakų diplomuotiems specialistams. Darbą Kupiškyje vargu ar rastų nepopuliarias (pvz., gestų kalbos, filosofijos ir kt.) studijas baigę jaunuoliai. Grįžę į Kupiškį jie nerastų darbo, tad turėtų persikvalifikuoti.

V. Knizikevičiaus manymu, yra ir dar viena svarbi priežastis, kodėl jaunimas neskuba grįžti į Kupiškį. Tai artimųjų požiūris. Dar populiaru manyti, kad tik didmiestyje jaunuolis „prasigyvens“, „ką nors pasieks“ ar įsitvirtins geriau už savo giminaičius.

Yra ir grįžtančių

Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Jolanta Balabonienė tvirtino, kad situacija nėra labai prasta.

„Tikrai yra jaunuolių, kurie grįžta į gimtąjį kraštą baigę mokslus, kuriasi ir čia įsišaknija. Tai ,,Brolių medaus“ įkūrėjai, broliai bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai, verslininkas, aktyvistas Paulius Pranckūnas, mokytoja Irmina Puipaitė-Blaževičienė, menininkas, dizaineris, ugnies žonglierius Marius Skrupskis ir daug kitų. Daug kas priklauso nuo vertybių ir išsikeltų tikslų. Juk šiandien daug darbų yra nuotoliniu ar mišriu būdu, todėl vieta turi būti tik patraukli gyventi, visa kita galima pasiekti ir susikurti ir Kupiškyje neatsižvelgiant į amžių“, – tikino J. Balabonienė.

O kokiais būdais ryšys su išvykusiu jaunimu yra palaikomas? Jaunimo reikalų koordinatorė atsakė, kad jaunuoliai kviečiami į jaunimo bei bendruomenių, klubų renginius, taip perteikiama sava patirtis ir pasiekimai, papasakojama sėkmės istorija.

„Yra tada proga ne tik vėl apsilankyti Kupiškyje, bet ir susigundyti grįžti į gimtąjį kraštą pamačius, jog vyksta mėgstama veikla, miestas gyvas, jaukus, patogus gyventi ir jaunoms šeimoms, čia greitas susisiekimas, glaudesnis ryšys su artimaisiais“, – išdėstė Savivaldybė atstovė prasitarusi, kad artimiausiu metu derinamas jaunimo susitikimas su politikos mokslų bakalauro studijas baigusiu kupiškėnu Vygantu Valma.

Netrukus Subačiuje vyks jaunimo susitikimas su Kupiškyje gyvenančiu ir po studijų grįžusiu menininku M. Skrupskiu.

J. Balabonienė taip pat užsiminė, kad Savivaldybėje jau ilgokai ieškomas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Galbūt šis darbo pasiūlymas privilios kurį nors jaunuolį į Kupiškį grįžti? Taip pat rajone juntamas laisvai samdomų auklių ir korepetitorių poreikis.

Sudėtingi procesai

Rajono meras Dainius Bardauskas tvirtino, kad ryšiai su jaunuoliais palaikomi per jaunimo organizacijas, asmeninius kontaktus. Negalima sakyti, kad visai niekas negrįžta, nesikuria, nepradeda verslo, yra tokių žmonių, ir ne vienas. Tai džiugina, bet norėtųsi, kad viskas vyktų daug sparčiau.

„Manau, kad jaunuolių netenkina studentų rėmimo programos sąlyga, kad reikės tam tikrą laiką dirbti savo rajone arba grąžinti lėšas. Didmiesčiuose jaunimas mato didesnes perspektyvas tiek profesinio tobulėjimo, užtikrintos, ilgalaikės darbo vietos, atlyginimo už darbą, tiek galimų  pramogų, paslaugų prasme. Jie turi didesnes galimybes, įvairesnė ir didesnė darbo pasiūla, todėl ir sunku prikviesti jaunus specialistus į mažus provincijos rajonus. Darbo rinką formuoja ir kuria ne vien Savivaldybės administracija, rajone trūksta inžinerinių specialybių darbuotojų, tarp jų ir Savivaldybės administracijoje ar jos įstaigose, medikų. Tai labai sudėtingi procesai, žmonės apgalvoja, lygina, pasveria aplinkybes, galimas perspektyvas ir dažniausiai ne mūsų naudai. Apmaudu, bet šiandien vyrauja tokie procesai ir su tuo susiduria visos šalies savivaldybės“, – situaciją pakomentavo meras.

Būtinas nuolatinis bendravimas

Ar tikrai Savivaldybė pasitelkusi visas įmanomas priemones? Kokių jų dar yra?

Nuo 2017 metų gyvuojanti Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva „Globalūs regionai“ – tai Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva, siekianti plėsti Lietuvos ribas, integruojant išvykusius lietuvius į savo gimtojo miesto ar miestelio gyvenimą. Projektas suteikia galimybę kiekvienam išvykusiajam ne tik sekti savo krašto naujienas (siūlomas darbo vietas mieste, investavimo būdus, švietimo ir kitų įstaigų padėtį, pramogas ir kitą informaciją), bet taip pat ir kiekvienam aktyviai prisidėti kuriant gimtinės gerovę.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos Ievos Andriulaitytės, savivaldybėms verta prie šios iniciatyvos prisijungti, nes bus suburta kraštiečių žmonių bendruomenė, atsiras žmonių, kurie sutiks būti savo gimtojo krašto ambasadoriais ir aktyviau įsitrauks į savo krašto gyvenimą. Be to, bus sukuriamas vizualiai patrauklus komunikacinis paketas apie miestą ar rajoną, taip pat bus sukurta komunikacinė erdvė informacijos apsikeitimui ir bendravimui, o savivaldybė turės užsienio talentų duomenų bazę.

„Nuolatinis bendravimas su išvykusiais žmonėmis leidžia sužinoti tikruosius poreikius ir pagal tai įgyvendinti pokyčius“, – pabrėžė I. Andriulaitytė.

Šiuo metu prie iniciatyvos prisijungusios septyniolika savivaldybių. Kupiškio rajono savivaldybė į šį sąrašą neįtraukta.

Anot I. Andriulaitytės, vienas pirmųjų į iniciatyvą įsitraukusių, dabar jau lyderiaujančių regionų yra Tauragė. Regionas turi net 25 ambasadorius. Nuo Tauragės neatsilieka Panevėžys ir Alytus. Kiti regionai taip pat aktyviai dirba. Siekiant užmegzti ir palaikyti glaudų ryšį su išeiviais reikia nuoseklaus ir atkaklaus įdirbio, neišsiverčiama ir be Užsienio reikalų ministerijos pagalbos. Galima sakyti, kad tai individualus darbas kone su kiekvienu emigravusiu kraštiečiu.

Pašnekovės teigimu, iniciatyvos esmė – pritraukti išvykusius žmones, jų žinias ir patirtį, taip pat teikti aktualią informaciją grįžtantiems, pagelbėti ieškant būsto, įsidarbinant ir kt.

„Čia greitų rezultatų nėra, jie bus matomi tik po ilgesnio laiko. Sunku pasakyti, kodėl kitos savivaldybės delsia ir prie iniciatyvos nesijungia. Galbūt joms to nereikia, nes ir taip daug dirba šia linkme“, – svarstė I. Andriulaitytė.

Vieni grįžtų, kiti – ne

O ką mano patys jaunimo atstovai? Ar jie norėtų baigę studijas grįžti į Kupiškį ir ar čia mato gyvenimo perspektyvą?

Ernesta KLIMAVIČIŪTĖ,

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė

Domina dvi studijų kryptys – norėčiau būti diplomuota sporto trenerė arba kūno kultūros mokytoja. Kol kas dar nežinau, kur stosiu, bet studijų miestu rinkausi Kauną. Mąstydama apie studijas įtariau, kad Kupiškio rajone trūksta pedagogų, tačiau ne tai lėmė mano apsisprendimą. Tiesiog jaučiu, kad save įsivaizduoju dirbančią tose srityse.

Nenoriu prisikalbėti, bet grįžti dirbti į Kupiškį baigusi studijas neskubėčiau. Noriu platesnės saviraiškos erdvės ir tikiu, kad didesniame mieste veiklų jaunimui yra daugiau. Nemanau, ir kad tik sostinėje yra perspektyvų jaunimui. Kiti miestai ne ką prastesni. Sakyčiau, kiekvienam savo. Pažįstu bendraamžių, kuriems ir čia labai gerai, nes didmiesčio šurmulys jiems nepriimtinas. Pavyzdžiui, ūkininkauti norinčiam jaunimui Kupiškio rajonas – ideali vieta.

Rugilė VAIČIUTĖ,

Panevėžio kolegijoje studijuoja ikimokyklinio ugdymo pedagogiką, būsimoji antrakursė

Svarstau galimybę po studijų grįžti į Kupiškį, nes man čia gera. Netgi praktikos darbą rašiau apie vieną iš Kupiškio vaikų darželių. Žinau, kad šiame mieste mano studijuojama specialybė paklausi. Informacija apie ieškomas darbo vietas išduoda, kad ir jaunuoliams čia yra ką veikti. Savivaldybės iniciatyvos, kuri skatintų jaunimą po studijų grįžti į Kupiškį, nepastebėjau. Matyt dėl to, kad sudėtingas dabartinis laikotarpis.

Vytautas SIPAVIČIUS,

šiemet baigė programų sistemų studijas Kauno technologijos universitete

Į Kupiškį grįžti gyventi neplanuoju, nes čia darbo rinka yra visai kitokia, o aš labiau linkęs dirbti biure. Pojūtis, kad Savivaldybė kviečia sugrįžti, yra labai menkas – apie Kupiškį sužinau tik iš tėvų arba socialinių tinklų grupių. Galimi sprendimai paskatinti jaunimą grįžti turbūt negali būti paprasti ar greitai padaromi. Jaunuolio, baigusio studijas, karjeros aplinkybės yra daug patrauklesnės dideliame mieste. Turbūt karjerą ar kitus pranašesnius didesnio miesto dalykus atsvertų tik mažesnio miestelio jaukumas, žmonių vienybė. Mane paskatintų grįžti įvairūs sporto renginiai, treniruotės, supratimas, kad valdžia yra šviesi ir atvira pasiūlymams, o pasiūlymų netrūktų ir iš kartu su manimi sugrįžusių jaunuolių.

Arijus PETRULIS,

Kauno technikos kolegijoje studijuoja autotransporto elektroniką, būsimasis trečiakursis

Šios studijos mane sudomino, nes nuo vaikystės domiuosi automobiliais, patinka prie jų krapštytis. Į Kupiškį grįžti baigęs studijas neplanuoju, žadu apsigyventi didesniame mieste, kaip antai Panevėžyje, nes ten atlyginimai didesni. Kupiškyje mechanikų, elektrikų yra užtektinai.

 

Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų

Reklama
5 Komentarai

5 komentarai

  1. Vytautas (165.225.12.165)

    2021-09-15 at 17:41

    Kupiškis yra nuostabi vieta gyventi ir kurti. Dirbti nuotoliniu būdu nėra problemų. Gamta ir žmonės nuostabūs. Net neabejoju, kad grįšiu gyventi į Kupiškį. Bambantys komentaruose dgeriau patylėkite. Nėra darbo? Susikurk darbo vietą. Darbo ir veiklos visuomet pilna.

  2. Tadas (90.131.44.251)

    2021-08-06 at 16:20

    Kupiškis yra agrarinis miestas, kuriam ateities specialistų nereikia. Renginiai,jei tokias juos galima pavadinti, orientuoti tik į vieną kategoriją. Todėl jis tinkamas tik senukam arba trumpam poilsiau sugalvojusiem.

  3. Kam įdomus tas Kupiškis (78.61.149.74)

    2021-08-06 at 09:24

    Darbo rinka Kupišky nepatraukli. Senos statybos butai brangūs. Nauji nestatomi. Būtų dar brangesni. Visuomeninis transportas į kaimus važiuoja net ne kasdien. Net didesni renginiai iš miesto viešųjų erdvių išguiti. Tad reika gauti iš tėvų didelį kratį, kad čia apsigyventi. O netekęs darbo, kitą sunkiai susirasi. Nebent tėveliai turi verslą…

  4. Geri? (188.69.193.213)

    2021-08-05 at 13:15

    Kupiskenai geri zmones?

  5. Aukštasis mokslas (90.112.139.239)

    2021-08-05 at 10:53

    Sąžiningumą yra sąlygos ugdyti vietoje?
    Tada nereikia persikvalifikuoti…

Komentarai

Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų