Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

BUVUSIAM KUPIŠKIO VIKARUI – 100

Monsinjoras Jonas Juodelis (1921 05 21–1947 06 29–2006 01 07)

Jonas Juodelis gimė Liudiškių kaime (Anykščių r.) ūkininkų Antano Juodelio ir Bronislavos Karosaitės šeimoje.

Būsimasis monsinjoras mokėsi Anykščių šv. Kryžiaus kongregacijos seserų vienuolyno pradžios mokykloje, Anykščių progimnazijoje, Panevėžio berniukų gimnazijoje, kurią baigęs kartu su vaikystės ir mokslo draugu Broniumi Strazdu nusprendė gyvenimą pašvęsti tarnaudamas Dievui ir žmonėms. Gavęs Anykščių klebono dr. Juozapo Čepėno rekomendaciją (Testimonium) įstojo į Kauno VDU Teologijos-filosofijos fakultetą, 1947 m. baigė Kauno kunigų seminariją.

1947 m. birželio 29 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyskupas Kazimieras Paltarokas Joną Juodelį įšventino į kunigus.

Kunigo darbai parapijose

Per 58 kunigystės metus (įskaitant ir lagerį) monsinjoras 43 metus dirbo okupuotoje ir 15 metų Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, eidamas vikaro, klebono, emerito, vicedekano ir įvairias pareigas vyskupijos kurijoje.

Labai svarbi jo veikla Panevėžyje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Monsinjoras – Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos steigėjas (1991) ir pirmas direktorius. Jo iniciatyva įkurta Panevėžio katalikiškoji mergaičių žemės ūkio mokykla bei Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla. Pirmas ir vienintelis Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus pirmininkas (1992–2006) – jam mirus, skyrius nustojo egzistuoti. Nuo 1990 m. monsinjoras vadovavo Panevėžio vyskupijos katechetikos komisijai, rengusiai tikybos mokytojus, dėstė jiems teologiją, nuo 1995 m. kursą „Žmogus sūnus Senajame ir Naujajame Testamente“ dėstė VDU Katalikų teologijos fakultete.

Monsinjoras Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijai pastatė kleboniją, kurioje 1990–2006 m. gyveno. Tą liudija atminimo lenta. O šventoriuje 1997 m. pastatytas medinis drožinėtas kryžius (aut. G. Vasiliauskas). J. Juodelis mokėjo esperanto, prancūzų, vokiečių, anglų, italų, lotynų, hebrajų, lenkų, rusų ir ispanų kalbas. Jis buvo aistringas knygų skaitytojas, sukaupęs didžiulę, vertingą asmeninę biblioteką. Visus žavėjo savo erudicija, inteligencija, ramybe ir dvasingumu.
Monsinjoras J. Juodelis rašė straipsnius katalikiškai spaudai, buvo žurnalo „Logos“ kūrybinis bendradarbis.

Įvertinimai

Kunigas Jonas Juodelis sulaukė bažnytinės ir pasaulietinės valdžios įvertinimų: 1990 m. popiežius Jonas Paulius II jam suteikė monsinjoro – Šventojo Tėvo Garbės kapeliono titulą. Jis – pripažintas nusipelniusiu mokslo srityje panevėžiečiu (1997), monsinjorui suteiktas Panevėžio miesto Garbės piliečio vardas (2001). Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyrius 2001 m. išleido dr. Aldonos Vasiliauskienės parašytą biografinę apybraižą „Monsinjoras Jonas Juodelis“. J. Juodelio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje (2008). Jo vardas įrašytas į Panevėžio Šlovės alėją: žymiausieji kraštiečiai (Panevėžio kraštas – virtualiai; portalas krašto istorijai ir kultūrai pažinti).

Monsinjoras Jonas Juodelis mirė Panevėžyje 2006 m. sausio 7 d. Palaidotas Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina originalus akmeninis paminklas iš dviejų statmenai sujungtų juodo šlifuoto akmens plokščių (autorius – skulptorius Algimantas Vytėnas, 2007 m.).

Kupiškio vikaras (1947 08 26–1949 01 13)

1947 m. rugpjūčio 26 d. vyskupas K. Paltarokas kunigą J. Juodelį paskyrė vikaru į Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią. Čia jis dirbo beveik pusantrų metų.

Kupiškis kunigui J. Juodeliui išskirtinis keliais aspektais: moksline, pedagogine, dvasine veikla – susitelkimu į šias darbų kryptis. Be pastoracinio darbo ir plačios pedagoginės veiklos, jis ėmėsi ir studijų. Klebono V. Kupsto skatinamas kunigas parašė filosofijos licenciatą, kurį sėkmingai apgynė. Atėjus nepriklausomybei jo darbas nostrifikuotas ir moninjoras J. Juodelis pripažintas teologijos daktaru.

Būdamas Kupiškyje kunigas J. Juodelis pergyveno 1948 metų trėmimus. Straipsnio autorei kunigas yra kalbėjęs, kad vieną 1948 m. rytą kalėdodamas aplankė Vaitiekūnus – žmona buvo laisvamanių kapinių tvarkytoja. Sukalbėjus maldas, šeimininkai pasakę: „Kunige, tragedija! Nuo ankstaus ryto jau veža į Sibirą! O kas laukia mūsų?“

Kupiškyje jaunam vikarui artimiausia tikinčiųjų bendruomenė buvo mokiniai. Monsinjoras džiaugėsi, kad visi jo labai klausė. Kunigas J. Juodelis 1948 metais prieš Velykas sugalvojo vakarais vesti mokiniams rekolekcijas. Velykų rekolekcijoms jis norėjo pasitelkti kaimyninių parapijų, pakviestų į Kupiškio parapijos rekolekcijas, kunigus. Tai sužinojusi mokyklos vadovybė vakarais ėmė organizuoti įvairius renginius, tikėdamasi sutrukdyti maldai. O kad vaikai tuose renginiuose dalyvautų, dažnai užrakindavo mokyklos duris ir neišleisdavo. Tad vaikai į bažnyčią rinkdavosi labai vėlai – pasibaigus renginiams mokykloje. Kad nebūtų baisu tamsoje sugrįžti į namus, vieni kitus palydėdavo.

Esant tokiam draudimui, savaime augo ir mokinių priešinimasis – rekolekcijose dalyvaudavo net ir tie, kurie anksčiau retai ateidavo į bažnyčią. Monsinjoras yra pasakojęs, kad kas dieną po rekolekcijų Komuniją priimdavo po šimtą vaikų. Kunigas ragino kiekvieną atėjusį melstis už kitus, melstis kaip Mozei, iškėlus rankas, prašant Dievo malonių savo draugams.

Tad ne veltui vikarui J. Juodeliui grasino saugumas primindamas, kas laukia užsiiminėjančių pačia baisiausia antitarybine propaganda – religiniu jaunimo auklėjimu! Tačiau jauno kunigo niekas negalėjo įbauginti. Saugumo darbuotojų grasinimas išsipildė vėliau, 1951 m. dirbant Panevėžyje.

Nors darbų Kupiškyje buvo daug, jaunas kunigas, raginamas ir skatinamas kanauninko V. Kupsto, neapleido ir mokslinės veiklos. Gyvendamas Kupiškyje parašė filosofijos licenciato darbą „Žak Mariteno integralinis humanizmas“, kurį 1948 m. apgynė. Panevėžio vyskupijos kurija 1948 m. liepos 28 d. pranešė VDU Teologijos-filosofijos fakulteto dekanui prof. Juozui Grigaičiui MIC, kad J. Juodeliui įteikta filosofijos licenciato pažyma.

Lietuvos mokslo taryba 1995 m. gruodžio 14 d. nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už filosofijos licenciato disertaciją – J. Juodelis buvo pripažintas filosofijos daktaru.

1949 m. sausio 13 d. paskirtas į Panevėžį (ėjo įvairias pareigas), čia dirbo tik trejus metus – tolesnis jo kelias tiesėsi per Sibiro lagerius, kol pagaliau sugrįžo į Lietuvą.

Kurdamas ar talkindamas steigiant katalikiškas mokyklas bei įvairias katalikiškas organizacijas Panevėžyje ir Panevėžio vyskupijoje, monsinjoras Jonas Juodelis sėkmingai pasinaudojo Kupiškyje įgyta įvairiapuse, ypač pedagoginio darbo ir bendravimo su kitais kunigais, patirtimi.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

„Sekundės“ nuotrauka

Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. petras (82.140.170.197)

    2021-06-27 at 17:09

    Ačiū,geras straipsnis.

Komentarai

Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų