Vilė LEŠČINSKIENĖ Mon parašyt, tai kėp kotai miltos paskapstyt. Kožnam žody prauda. Žiūriu par lungų: šiperio blėkėlas sudrėgį, unt valkos burbulaliai – pardėn lis nestrioku. Musios visos paskavojį, nors nuogu bumbu voikščiok – neišbirbs. Kokia gi vosara ba kvėpiunčio šieno. Šėnapjūtį vaikystaj prisimanu kėp didžiausių švintį. Tata buvo padirbįs možų
Palmira KERŠULYTĖ Niekas neužeina, dūksau dūksau viena namė. Gaidys gieda gol trėčiokart kakarieko, o mono darbėliai do niekur nieko! Gūrinėju tik pakraščiais, nelabai kų ir volgau. Kurčia, gerai nebagirdžiu, niekur nebainu, nieko ir nebažinau. Ale tai kad išvištėjau, daug ko ir nebaatomanu. Kom gi tėp sudilt
Palmira KERŠULYTĖ Nespėjo sutimt, jau ir apaušrys, trumpa vosarų naktės. Neraikia ir alėktros, su šviesu atsigulu, su šviesu atsikeliu. Nėr gi golo darbų, ir daržai, ir bulbos, ir visa. Storojos dėl žėmos. Ir gėlių daržėlį ištaisyt ogi kiek raikia dorbo. Iš jaunų dėnų daržėlis mon patieka,
„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Pasodink lėtuvį unt kėlmo, ir tai gyvins. Unt kumščio nusnausda bant kiek, kol do tumsiau, ir vėl kruta pirmutinis. Kalkozi po trisdešimt kapeikų govo užu darbadėnį ir po tris šimtus gramų grūdų, o pragyvano, neprapuolo. Sakytum, kad ir džiūsna katras, o jau stipryba,
„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Vokar nuspirkau pliušinį paltų. Tokio palto kėp vyskupo nėsu močius. Ne mono išmėra, ale geriau tagul dukslus būva, galasiu megztinį pasvilkt. Rudenio pradžioj nuspjoviau sanų vilnonį paltų ir kaptonų (žėminį puspaltį) pasdariau, baigia tas sudūlatė. Jaunasna buvau bant kiek apsusus, dabar visadu apstaisius,
Kupiškio etnografijos muziejuje surengtos mokslinės monografijos „Kupiškėnų, uteniškių, panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje“ sutiktuvės. Leidinį pristačiusi Klaipėdos universiteto docentė, kalbininkė, filologijos mokslų daktarė Asta Balčiūnienė atskleidė liūdną faktą – kupiškėnų tarmės ribos žemėlapyje siaurėja. Tarmės negalima gėdytis – šią vertybę reikia branginti ir perduoti ateities
„Stati tarma“ Palmira KERŠULYTĖ Užeina vosara, tai kad prižėlį, kad gražu kaimi. Vosarų išeini – šviesu, pareini – šviesu. Jėgu negriaudžia, mon ne vosara. Po pirmo parkūno devynios dienos būna do šolta, o poskui kad atšyla. Vosarų vaikai tik loksto, birbia unt visas pusas kėp vorai. Atobirba ir
Palmira KERŠULYTĖ Kožnų šeštadėnį ar tėp kurių dienų kepuralį unt galvos ir maunu Kupiškin, nepririšta gi. Mon mėstėlin tai tik dulkt ir gotava, darban – stop. Kė miestan nuvažiuoju, talalai ti, talalai ti ir pragaištu balakstydama. Žiū, nėt diržo atsijosta, gėrasai golas už juozmenio laikos, o
[caption id="attachment_4375" align="alignright" width="300"] Rasos Čepaitės nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Vyrėlis mon turguj, krautuvas tunkiai priparka visokių cukėrkų, baronkų saldžių. Grait prapuola saldainiai kėp kumparas ba pipirų. Su cukėrkom man galat ir paklon nuvėstėn. Triauškinu saldainius ir patumsy, vyrėlis nėt posmėlį su meliodiju sukūra – atonešiau saldainių pusį
Palmira KERŠULYTĖ Šindėn po naktės šalčiukas, kiemų šlavinėju, baigiu stipt, sugrubo pirštai. Šalčio bijau kėp bulba. Būt gerai, kad žiemų ir paplėškytų šaltis, tadu gerasna vosara, ba lėtų. Nupuolo vasarala, užtiko žėmužėla, tai gryčioj tupėk ir tupėk. Girdžiu, apušės ošia, užeis gol lijundra ar lietus. Seniau gi
[caption id="attachment_3250" align="alignright" width="300"] Metanojos Žilėnaitės nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Oi, liūdna liūdna jauna širdala mono šitų rudenėlį. Vėlnias bazmanų užpakalin įkabino, nebagaliu čistai. Gol geriau bus, kė būsiu smėliu apipilta, tai nebagirdasma nieko? Kažin kokia šėmat bus Visų švinta, mat soko, jėgu Visų švinta su lapu, tai
[caption id="attachment_2629" align="alignright" width="300"] Valio Staburo nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Mūsų nedidalaj ūlyčioj labai lingvūs žmonas sustikt, paskalbatėn, mėlaširdingi visi. Paskalbosiji su kaimynėliais, tai užsitrinki, nėt geriau. Su vienu šeimu tik nesuveinam, nesanai šitan kraštan atsikrausta, tokė kavaitai, labai nepadabna pora, ale susitarmosijo ir gyvana. Paprunta žmogus lakstyt,
[caption id="attachment_2449" align="alignright" width="300"] Nuotrauka iš redakcijos archyvo[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Vosarų suvažiuoja anūkėliai iš miestų, tai senėlis jos mokina, alia vis gudriai, visokias posakas sakdamas. Šindėn pasisodinįs visus tris unt solalio prėš saulytį apė turtus kalba. Pakla jo nemotį, soko, to aukso, spakaina galva, kė neturi. Alia
