2024/03/29

HomePosts Tagged "tarmė" (Page 3)

tarmė

Vilė LEŠČINSKIENĖ Akys roštas, Kad Kupiškio kroštas Geriausiai motos No Paketurių. Smaila bažnyčia, Palei slanį – gryčios, Zuntį untytas Aptūpį turia. Šoni – piliakalnis, Pilvų iškėlįs, Ti ir Uošvas Lėžiuvis, Par ilgumų išėjįs. Ne vėn dėl to znaimus Mėstėlis mūsų – Visi lakia su mėškeriais Lavenio užtvankon. Par miestų srovana Kupos upėlis, Ti ir tokas seniau ajo Kupiškėnckų vesėlių. Orakaucko skulptūros Dailiai išraitytos

Vilė LEŠČINSKIENĖ Oi, Lėtuvala, Tu šalala brungi, Pats gražiausias kvėtkėli Baltijos palungėj. Dailiai suarti laukėliai, Iškutintos gryčios, Un Tavį pažiūrėjįs Nė nepasakytum, Kiek bapriskintėjai, Kiek išloistai ašaryčių, Kol išsiratavojai No ruskio uždelnyčios. Oi, negailajo nieks Tavį, Ilgai do būt Prispaudį laikį, Do ir dabar – Parkūnai žino – Kėp ti būt pasbaigį, Jė ne drųsumas žmogėlių Visiem krūvon suveitė. Kad ir baginkliai, stojo, Plikom runkom gynas Ir iškovojo

Vilė LEŠČINSKIENĖ Jėgu svečiuos sugriešyt, tai tiktai jakninį (kepeninį). Kiek tako karštavot, skaniausiai taiso tatula Jania. Nė druskytas, nė pipirų, nė čibulio neiškadavoja. Jy ir tėp parvis geriausia gaspadina. Unt vesėlių, krikštynų ir kitų bolių aidavo, seniau toki propėsija būdavo. Do ir dabar soko kartais par miegus rokuoja, kiek

Vilė LEŠČINSKIENĖ Soko, ba klopato gyvint žmogui nobodu. Tai ir ošiai po tu madu. Kaimynka atonešė možų kačiūkštį. Privobijo manį, posakom užpucano, kad tiktai jimčia. Kata tai ne kiaula, neba kų iškodis, kad pardėn po pieno podėlį išlaks. Kėp jau didėsnis bus, pelytas pradas gaudyt, o ir

Vilė LEŠČINSKIENĖ Dorbas namė tai kėp ir nedorbas. Gniūsiji unt vietos ir nesmoto, unt katrų pusį žymu. Pritaisai volgyt, stovi bliūdų kolnas. Sumazgoji, iššluostai ir vėl šeimyna puodam dungčius kiloja, dairos, kų čia do pėrkųst. Padlogų pašluoji – paraina iš oro, trepi trepi su čebotais ir šluok

Vilė LEŠČINSKIENĖ Mon parašyt, tai kėp kotai miltos paskapstyt. Kožnam žody prauda. Žiūriu par lungų: šiperio blėkėlas sudrėgį, unt valkos burbulaliai – pardėn lis nestrioku. Musios visos paskavojį, nors nuogu bumbu voikščiok – neišbirbs. Kokia gi vosara ba kvėpiunčio šieno. Šėnapjūtį vaikystaj prisimanu kėp didžiausių švintį. Tata buvo padirbįs možų