Rytoj Antašavos parapijos žmonės minės Šv. Hiacinto (Jackaus) atlaidus. Vyks šv. Mišios, atlaidų dalyvių lauks šventinis koncertas, o pagrindinis akcentas bus senosios Antašavos klebonijos atidarymo iškilmės. Jurga BANIONIENĖ Apie sumanymą Senosios klebonijos pastato atgaivinimo istoriją priminė Antašavos bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė. Pasak jos, ši klebonija – kunigo Rimanto
Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo VšĮ „Bistrampolio dvaras“ vadovo skundą dėl baudos už papūgos laikymą pagrįstumo. Aplinkos apsaugos departamento specialistų skirta 120 eurų bauda R. G. dėl be leidimo laikomo saugomos rūšies laukinio gyvūno – geltonkrūtės aros (Ara ararauna) laikymo Panevėžio apylinkės teismo sprendimu liko nepanaikinta.
Šį sekmadienį Antašavos parapijoje bus minimi Šv. Hiacinto (Jackaus) atlaidai. Jų dalyvių laukia nemažai staigmenų, o didžiausia turėtų būti proga atverti šiuo metu restauruojamos senosios Antašavos klebonijos duris. Jurga BANIONIENĖ Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė sakė, kad bendruomenė su parapija pasirašė sutartį ir inicijavo projektą, kurio
Antašava – Kupiškio seniūnijos miestelis, parapijos centras, prie kelio Kupiškis–Vabalninkas, į šiaurės vakarus nutolęs 13 kilometrų nuo Kupiškio, 9 kilometrus į pietus nuo Vabalninko, Pyvesos upės dešiniajame krante. Rytiniu Antašavos pakraščiu teka Trakelio upelis (Pyvesos dešinysis intakas). Yra keliai į Subačių, Salamiestį. Gretimi kaimai: Daršiškiai, Gikonys,
[caption id="attachment_15092" align="alignleft" width="1288"] Agluonos mažoji bazilika ir erdvi sakralinė aikštė. Kupiškėnų pulkas prie šventovės.[/caption] „Svetur apsilankius“ Kelionė – bene talpiausias ir tiksliausias žodis nusakyti žmogaus gyvenimui. Tikrovėje ir sapnuose keliaujame nuo pirmų savo gyvenimo dienų iki brandžių, per laiką, per vietas, pro kitus žmones, per susitikimus
[caption id="attachment_12245" align="alignright" width="450"] Dalis iš filmo artistų pulkelio ir kūrėjai Tadeuš Bistram, Rimantas Gudelis (dešinėje).[/caption] Šį penktadienį Lietuva tapo reto valstybinės svarbos įvykio liudininke – laidoti 1863–1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai, ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ir Baltarusijos atstovai. Ada DVARIONAITĖ Grįžta prie seniai praėjusio istorijos tarpsnio, prie
Šalies turtingiausių valstybės tarnautojų reitinge – intriguojanti žinia. Iš trisdešimties turtingiausiųjų septynioliktoje vietoje atsidūrė ne valstybės, o bažnyčios tarnas – Bistrampolio dvaro Panevėžio rajone valdytojas kunigas Rimantas Gudelis. Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, dienraštis „Sekundė“ Reitingo sudarytojai suskaičiavo, kad dvasininko turtas vertas gerokai daugiau nei milijono eurų. Kunigas tvirtina, jog
