2024/03/28

HomePosts Tagged "regina totorytė-stundienė"

regina totorytė-stundienė

[caption id="attachment_18831" align="alignleft" width="181"] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ[/caption] Kai lapkritį medžių šešėliai ima pilkuoti tarsi suklupę, visa Lietuva išsiruošia į visuotinius Liūdesio atlaidus. Antras ruduo, kai artimųjų kapų lankymas pakoreguotas pandemijos, bet žmonių elgsena per ilgąjį savaitgalį minoriškai pasufleravo, kad kuo labiau prašoma elgtis atsakingai, tuo mažiau paisoma. Kai

Atsivėrimai Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Šventės ateina ir greitai pasimiršta. Kaip ir neseniai paminėta Pasaulinė gyvūnų globos diena, primenanti šv. Pranciškaus meilę jiems, mažesniems už mus. Tai buvo baltas, šiltas, minkštas, guvus gyvas kamuoliukas. Juodu snukučiu, juodomis ausytėmis, tarp kurių baltame viršugalvyje juodavo įspaustas monetos dydžio juodas lopinėlis. Vaikai mamai

[caption id="attachment_18831" align="alignleft" width="203"] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ[/caption] Senasis posakis „Davė Dievas dantis – duos ir duonos“ jau geidžia šio laiko pataisų. Duonelės apsčiai, o lietuvių šypsenos primena miniatiūrines burnos tvoreles. Per visą savo gyvenimą žmogui skirti du dantų rinkiniai – vaikiški pieniniai ir suaugusiojo nuolatiniai. Tiesa, dar

[caption id="attachment_18831" align="alignleft" width="173"] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ[/caption] Ilgokai, kaip kovas užsibuvusios žiemos skrandos kišenės dugne nesurasdamas rakto pavasario vartams atrakinti, rinkausi žodžio kodą mintims apie dviejų pavasario mėnesių sandūroje susiglaudusius svarbiausius pavasario sekmadienius: įžangos į Didžiąją savaitę – Verbų ir Kristaus prisikėlimo šventės – Velykų. Malda, pasninkas

Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Jei vyktų socialinė apklausa, ką lietuviai geriausiai išmano, daugiausia balų surinktų klausimai apie mediciną. Jei prieškariu „ant didžiausios parapijos“ buvo vienas daktaras, tai dabar viliesi jį sutikti kiekviename kieme. Ir kai tik užsiplieskia ginčiai apie ligų gydymą, sugebu apsiginti vieninteliu teiginiu: „Ir kam daktarai studijuoja

[caption id="attachment_17025" align="alignleft" width="377"] Autorės nuotraukos[/caption] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Ačiū šalnoms, užspaudusioms aštrų geluonį ir palikusį dar geltonuojančius, šiugždančius klevų lapų patalus. Lūkuriuodamos šalnų paspirties, neskuba ir šlavėjos. Anądien emocijomis nupilkusį pusiaudienį savigydai išeinu pasiklevinėti. Pats pačiausias auksingasis gražumas. Dar žalumos nepraradusioje pievoje žioruoja raudonas it gaidžio skiauterė nusklendęs

Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Saldus atradimo džiaugsmas Neseniai iškeliavus į Anapilį „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisieriaus Povilo Zulono našlei Stanislavai, atsivijo prisiminimai apie švęstą paties spektaklio trisdešimtmečio jubiliejų, kuriame teko ir dalyvauti, ir parašyti. Tą kartą kultūros namuose kabojo Henriko Orakausko paveikslas – pano su vestuvininkais, giedančiais „Strazdelį“, mat šiuo

[caption id="attachment_16422" align="alignright" width="363"] Žurnalistė Regina Stundienė (dešinėje) Kupiškio viešojoje bibliotekoje pristatė savo išleistą knygą „Vilties vaivorykštė virš nerimo bedugnės“.Knygos autorę sveikino bičiulės, klasės draugės.Autorės nuotraukos[/caption] Kupiškio viešojoje bibliotekoje praėjusį trečiadienį pristatyta žurnalistės Reginos Stundienės knyga „Vilties vaivorykštė virš nerimo bedugnės“. Vasariškai šilto rudens vakaro valandas

[caption id="attachment_15646" align="alignleft" width="220"] Stanislava Zulonienė.Nuotrauka iš Kupiškio viešosios bibliotekos fondo[/caption] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Kažkas ir gyvenimo rudenį pasitaiko pirmą kartą. Ruošies ir pavėluoji nebeatitaisomai. Taip atsitiko, panorus dar kartą susitikti su „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ šviesaus atminimo režisieriaus ir piršlio vaidmens atlikėjo Povilo Zulono našle Stase Zuloniene. Praeitos

Pati talpiausia laikmena – atmintis. Jei į širdį įkrito giliai, tai ir galva atsimins. Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Prieš 23 metus su kolega fotografu Stasiu Skrebiu be jokių navigacijų mandrybių suradome miškuosna įsmukusį Liesnujų viensėdį su gyvomis išminties enciklopedijomis: vienužėmis seserimis Stanislova ir Genovaite Šlapelytėmis. Tuo laiku savaitraštis „Šeimininkė“,

[caption id="attachment_14627" align="alignright" width="300"] Regina Stundienė Kupiškyje prie buvusios savo mokyklos.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Per du griežtos atskirties mėnesius liko daug neįvykusių spektaklių, koncertų, parodų, susitikimų su rašytojais ir kitais kūrėjais. Kol kas nesurengtos ir planuotos Viltės Jakšės knygos „Vilties vaivorykštė virš nerimo bedugnės“ sutiktuvės Kupiškio

Fotonovelė Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Kaimynas iš gretimo vienkiemio, jau visai seniokas, atlekia mūsų kieman tekinomis ir visas pridusęs. „Ar Juza dar negrįžo?“ – klausia mamos apie tėtį. „Dar gi ne“, – atsiliepia. „O tu žinai, kad Brania, grįždama iš Rasijos, parsivežė kavalierių? Matytum, kaip anas atrodo. Burnoj nė vieno

[caption id="attachment_14346" align="alignright" width="354"] Romo Kasiliausko nuotrauka[/caption] Fotonovelė Regina Totorytė-Stundienė Metalo milžtuvėje groja pirmos pieno čiurkšlės, netrukus virstančios šnaresiu į sumuštą korėtą putą. Mama baigia melžti karvę, o aš, devynmetė, tupiu pievoje ir baltoj dobiliuko galvikėj ganau bitelę. Niaukus dangus jau blausiasi nuo pusę jo užgobti ketinančio juodo debesies.