2024/03/29

HomePosts Tagged "nuomonė" (Page 16)

nuomonė

Nomeda SIMĖNIENĖ Praėjus kalendoriniams metams, esame linkę juos dar sykį iškedenti, prisiminti įvykius ir žmones, kurie vienaip ar kitaip įsirašė į istoriją. Tai nesudėtinga. Tereikia atsiversti „Kupiškėnų minčių“ laikraščių komplektą. Čia, kaip sąžiningai ir kruopščiai visus metus rašytame dienoraštyje, rasime visą mūsų visų kartu praleisto gyvenimo

Justas JASĖNAS Pavadinimą šventiniam Kalėdų pasikalbėjimui su artėliau esančiais padiktavo kaunietės bičiulės Aldonos Ruseckaitės romanas apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Jaunas, žavus, talentingas, kūryboje jautrus, skaudžiai ieškojęs sielai artimos atramos ir atsakymų į kamavusius, ramybės nedavusius egzistencinius klausimus, V. Mačernis labai anksti aplinkybių ar likimo buvo

Audinga SATKŪNAITĖ Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna, bet ar įmanoma pajusti svetimą gėdą? Lietuvoje daug diskutuojama apie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo svarbą, netgi kuriamos įvairios programos ir vizijos, kurios įrodytų, kad toks ugdymas yra įmanoma misija. Lapkritį Kupiškio kultūros centre buvo rodytas neseniai sukurtas filmas apie

Ramūnas ČIČELIS Modernybė kaip istorinis laikotarpis Vakarų civilizacijoje prasidėjo nuo XIV amžiaus pabaigos. Būtent tada užgimęs Renesansas į žmonių gyvenimą atnešė didžiąsias permainas, susijusias su geografiniais atradimais, aukštąja kultūra, technine pažanga. Iki XX amžiaus pradžios mūsų protėvius dar ištiko garo variklio išradimas, pramonės perversmas ir daugybė

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kalendoriaus lapelis skelbia, kad iki Naujųjų metų liko mažiau nei mėnuo. Reikėtų įsijausti, kad artėja stebuklų metas. Manau, kad tikras stebuklas būtų, jei visi šiuo metu sulėtintų savo gyvenimo tempą ir rastų laiko neskubriems pokalbiams, pasikieminėjimui, pagaliau prasmingai vienatvės tylai.Tik kažin ar tai yra

Ramūnas ČIČELIS Prieš beveik tris dešimtmečius, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rašytojas, poetas ir filmininkas Jonas Mekas ėmė rašyti esė tekstus į periodinį laisvos tėvynės leidinį „Valstiečių laikraštis“. Daugelis jo tuomet klausė, kodėl pasirinko tokią nepopuliarią, kaimui skirtą tribūną. J. Mekas atsakydavo tikintis, kad Lietuvos kaimas neišsigimė, jame

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO per Generalinę konferenciją viena veiklos funkcijų yra iškelti ypatingai nusipelniusius žmones pasauliniu ar regioniniu mastu. Lietuvoje minėtos Martyno Mažvydo (1997), Ignoto Domeikos (2002), Lietuviškos spaudos atgavimo (2004), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (2011), Česlovo Milošo (2011), Meilės Lukšienės (2013),

Rytas STASELIS Jei įžymusis čekų rašytojas Haroslavas Hašekas pasiklausytų, apie ką lietuviai – dažnai pagyvenę lietuviai – pastarąsias dienas kalba vaistinėse, jis savo šaunųjį kareivį Josefą Šveiką pasiųstų parūkyti už kampo. Kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Niekur nesidėtų, po šiuolaikinių tekstų vaistinių

Jurga BANIONIENĖ Žodis „renovacija“ vieniems skamba kaip keiksmažodis, antri gi džiaugiasi. Mat renovacija renovacijai nelygi. Yra puikių jos pavyzdžių, yra ir tokių, kurias drąsiai galima vadinti „amžinomis“. Turime tokį skaudulį ir Kupiškio mieste. Tai – Vilniaus gatvės 79 namas. Šio daugiabučio namo atnaujinimo konkursą laimėjo skandalingai

Audinga Satkūnaitė [caption id="attachment_3634" align="alignright" width="150"] Audinga SatkūnaitėŽurnalistė[/caption] Pareigos mums neretai užklijuoja etiketes ir nustato taisykles, kurių norom ar nenorom privalu laikytis. Ypač daug elgesio rėmų viešame gyvenime turi valstybės tarnautojai – tą jie patys puikiai supranta ir stengiasi laisve viešai nepiktnaudžiauti. Nelengvą gyvenimo atkarpą pasirenka tie,

Rytas Staselis Man sunku įsivaizduoti, kaip pastaruosius ketverius metus gyveno kauniečių Kristinos ir Egidijaus Drėzų šeima, Kauno klinikinėje ligoninėje dėl medikų kaltės praradusi 11 mėnesių sūnelį Domą. Žinia, gyvenimas taip sudėliotas, kad netektys kažkada tampa neatsiejama mūsų kasdienybe. Neatsižvelgiant į tai, ką mes apie mirtį galvojame ir

Linas Kojala Realios Katalonijos nepriklausomybės tikimybė nėra didelė, bet politinio stabilumo tikėtis Ispanijoje artimiausiu metu nereikėtų. Spalio 27 dieną Katalonijos regioninis parlamentas paskelbė nepriklausomybę. Toks sprendimas priimtas nepaisant fakto, kad bendro susitarimo nebuvo – didelė dalis Katalonijos nenori nepriklausomybės. Tą įrodo ne tik protestai gatvėse, bet ir

Rytas Staselis Rūta Vanagaitė – rašytoja, kultūrininkė, viešosios komunikacijos specialistė, praėjus metams po audrą sukėlusios jos knygos „Mūsiškiai“ pasirodymo, sukėlė naują nuomonių ir diskusijų audrą. Ji paskelbė tarp išlikusių sovietinio KGB dokumentų atradusi liudijančių, kad esą vienas pokario partizanų judėjimo vadų generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957) –

Justas JASĖNAS Su paskutiniais gelsvais rausvais klevų lapais, su vaiskiausiomis rudenio spalvomis, pirmosiomis šalnomis, su gervių virtinių klykaujančiu atsisveikinimu „iki“ dar labai nesinori sutikti. Lyg kokia praraja, lyg giliausia duobė kažkur po širdimi veriasi tuštuma ir begalinis ilgesys tų, kurie jau buvo, savo nukeliavo, savo nugyveno,

Rytas STASELIS Seime prasideda biudžeto reikalai. Svarbesnių politikoje už juos sunkiai galėtume surasti. Lyg ir norėtųsi susitelkti į juos ir pradėti tyrinėti, klausantis ekspertų, patirties turinčių politikų diskusijų, tradicinių „pageidavimų koncertų“ (čia tokia mūsiška politinė tradicija), kada apygardose rinkti politikai sumano mokesčių mokėtojų sąskaita savo apygardos