[caption id="attachment_6552" align="alignleft" width="167"] Žurnalistė Banguolė Aleknienė-Andrijauskė[/caption] Būti ar nebūti, tiksliau sakant, pavirsti slaugos skyriais – toks hamletiškas klausimas šiuo metu iškilęs mažoms rajonų ligoninėms. Šį procesą natūraliai į priekį gena nesustabdomas gyventojų mažėjimas provincijoje, gydytojų natūralios kaitos stygius. Jauni medikai nenori važiuoti dirbti į rajonus.
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="176"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Ramūnas ČIČELIS Gyvename tokiais metais, kuriuos politikos istorikai po kelių dešimtmečių turbūt įvardys kaip Lietuvos politikos žlugimo laikotarpį. Kai šalies vadovė piliečiams pasiuntė didelę „tulpių puokštę“, pasitikėti nebeliko kuo: žiniasklaida nusilpo senokai, nes pernelyg suaugo su verslu, pati tapo ne
Jurgita ŽIUKAITĖ Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę paskelbė savivaldybių administracijų tyrimą. Analizė parodė, kad kone kas trečia Lietuvos savivaldybė pernai padidino administracijos darbuotojų skaičių. Tarp jų – ir mūsiškė. Susisiekimo ministerija praeitą savaitę įvardijo dažniausiai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų regioninių projektų paraiškų pateikimo terminus nukeliančias savivaldybes.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Siekiant išguiti protekcionizmą, postų, darbų gavimą pagal pažintis buvo sugalvoti konkursai ir viešieji pirkimai. Deja, kaip stigo tiems dalykams skaidrumo ir aiškumo, o laimėtojams sąžiningumo ir kokybiško darbo, taip tebestinga. Bene akivaizdžiausi pavyzdžiai – praėjusios dainų šventės dalyvių maitinimas ir pasitaikantis daugiabučių namų renovacijos
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="140"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Ramūnas ČIČELIS Prieš trejus metus teko garbė ir malonumas dalyvauti Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto rengtoje mokslinėje konferencijoje, skirtoje gana siauriems, labiau literatūrologijos specialistus dominantiems klausimams. Kadangi pranešimą skaičiau nuotoliniu būdu (naudodamasis kompiuterio nuotolinių pokalbių programa), galėjau sau leisti sakyti
Audinga SatkūnaitėŽurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Šiais metais tapau dviejų renginių Kupiškyje debiutante ir dėl to visai nesigailiu. Nors suvokimas, kad minios dalimi mieste vėl galėsiu pasijusti tik maždaug po metų, šiek tiek liūdina. Visuomet vengiau valstybinių švenčių minėjimų, nes nemėgstu, kai patriotizmas yra prikišamai nusaldinamas, o renginiai tampa
Jurga BANIONIENĖ Autobusų stotis – savotiškas miesto veidas, kurį pirmiausia pamato atvykę svečiai. Būtent nuo jos neretai prasideda pažintis su nauja vieta. Apleista Kupiškio autobusų stotis seniai buvo tapusi miesto gėda. Primenanti sovietinius metus, neišvaizdi, aptrupėjusiomis sienomis, apie tokias puošmenas, kaip gėlynai, nėra ką ir kalbėti. Ne
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Sausra – drėgmės stoka, sauso, karšto oro metas. Taip aiškinama šio žodžio reikšmė žodyne. Betgi sausra gali reikštis ne tik gamtoje. Šiuo žodžiu galime nusakyti ir minčių, ir jausmų, ir emocijų, pagaliau ir protingų sprendimų stoką. Ar ta sausra šiuo metu yra apėmusi mūsų viešąjį
Ada DVARIONAITĖ Susikalbame žodžiais. Kiek jų turime, tiek esame žmonės, kokie jie – tokie ir mes. Mokslininkai sako, kad žodis gali pakeisti net žmogaus ląstelių DNR. Įstrigo į atmintį vieno dokumentinio filmo keli faktai: žmogus per gyvenimą vidutiniškai perskaito apie 1 tūkstantį knygų, susitinka, artimiau susipažįsta su
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="177"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Lietuvoje esama dviejų tipų nedidelių miestų: vieni jų viešosiose erdvėse turi mažosios skulptūros kūrinių, o antri, deja, ne. Kuo skiriasi šie dviejų rūšių miestai ir kokią įtaką tai daro miesto žmonių elgsenai, mąstymui, mentalitetui, pasaulėžiūrai? Vakarų vizualiųjų menų teorijoje įprasta
Nomeda SIMĖNIENĖ Žodžio „Sąjūdis“ gamoje tiek spalvų, kad apibrėžti tai, kas į jį sutelpa, iš tiesų nelengva. 1988 metai – tiesiog naujo gyvenimo ciklo pradžia. Tai, apie ką kalbėjome tik su artimiausiais žmonėmis ir tik pusbalsiu, staiga tapo vieša. Neįtikimas jausmas, kai savadarbe vėliavėle pasipuošęs eini gatve,
Audinga SATKŪNAITĖ Mano pažintis su Kupiškiu trunka beveik metus. Ar lengva gyventi mažame mieste, iš kurio nesi kilusi? Taip, nes tavęs nesieja jokie sentimentai ar prisiminimai, lengviau matyti ir kalbėti apie tai, ko galbūt nepasako „savi“. Kartu ir ne, kadangi jei nepažįsti Petrutės, kuri tau davė
Esu toks žmogus, kuris labiau tiki žmogaus prigimtiniais stebuklais negu Pasaulio banko prognozėmis. Taip pat tikiu, kad žmogui negana būti darbuotoju labai didelėje gamykloje ar fabrike, lenktyniaujančiame siuvėjų arba verpėjų skaičiumi su Kinija. Aš manau, kad žmogui reikia dar kažko daugiau. Kai kas įsivaizduoja, kad
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Gyvename išties nuostabiu laiku. Šiandien socialinis gyvenimas nėra įspraustas į griežtus rėmus, kaip buvo totalitarizmo laikotarpiu. Galime keliauti, pažinti pasaulį. Nevaikštome visi vienodai apkirpti, apsivilkę tokiais pat pilkais apdarais lyg uniforma. Yra daugiau gyvenimo spalvų, atspalvių ir saviraiškos būdų. Greičiau linkstame į kitą kraštutinumą
Ramūnas ČIČELIS „Marginalo“ sąvoka Vakarų kultūros ir politikos istorijoje yra labai sena. Lotynų kalba šis žodis reiškia asmens buvimą paribiuose, mažesnę galią ir įtaką tam asmeniui ar grupei, kuri yra centre. Rašytoja, pedagogė Vanda Juknaitė beveik prieš du dešimtmečius universiteto auditorijoje ir ne tik joje yra gana
Žiedūnė KIZNYTĖ Partizaninio karo tema man, ko gero, yra artimiausia iš visų istorijos temų. Šiuos kovotojus aš pažįstu: suprantu jų pasirinkimo ir kovos motyvus, suvokiu, ką jie aukojo vardan laisvės, žinau dalies jų profesijas. Svarbiausia, gerai įsisąmoninau vieną esminį dalyką – jie nebuvo superherojai, o viso
