2024/03/28

HomePosts Tagged "kupiškenckai" (Page 5)

kupiškenckai

„Paskalbosykim kupiškenckai“ Tik įjėjus par duris prėmanan kamoros pusaj tabar šėpa. Vyškum tiesiai maltuva jir aruodas bulbom. O kiton pusan prėmanas tai jau gryčion. Tynoj slinkstys kų didžiausias. Šėpa padirbta no mažučio lungėlio ligi pot moltuvai. Gol kai kadu ketinta darytėn ajimas būk tai ratu par nomų

„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Misliu, šindėj možna pratraukt, rytoj padirbsiu. Pažiūrėjau, žėma džiūstunčia, pradėsiu sėt po Velykų. Jau didžioja švinta, visa iššuravot, nušveist raikia. Nusvariau no kojų, laidžios mėgan, čirrr tiliponas. Toks našlalis, iš jaunystas dėnų pažįstami, kad priskrato. Kėp prakieras skumbina kasdėn. Nesanai atvažiovo iš Amėrkos, džiaugias, alaus

„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Kad šito gryčėla prakalbat, nežinau, kas babūtų. Unt stolo par mum vis veselia (prikrauta sūdų). Nesanai nuspirkau dvylika torielkų žibiais kraštėliais. Torielkos grait sudundža, masai volgyt duodas šlėkšnosios (negilios) torielkos, viralui dubjosios. Grundo vyrėlis barzdų sviestatepiu peiliu ir dada grožiojan spatkėlin. Ažu šitų

„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Anųdėn gi sėdėjau nosį prikišus prė lungo, brūkšt atolakė tavorška, išvobijo Kupiškin, kinų žiūrėjom, kas ti jai sokė, bais gėras filmas, apė gyvėnimų. Tėp lakėm, prokaitas pro burnų bago, brace tu mono. Gerai, kad su dviračiais, pėsčiom būtumam ir pavėlovį. Un to kino pulkų

„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Vokar nuspirkau pliušinį paltų. Tokio palto kėp vyskupo nėsu močius. Ne mono išmėra, ale geriau tagul dukslus būva, galasiu megztinį pasvilkt. Rudenio pradžioj nuspjoviau sanų vilnonį paltų ir kaptonų (žėminį puspaltį) pasdariau, baigia tas sudūlatė. Jaunasna buvau bant kiek apsusus, dabar visadu apstaisius,

[caption id="attachment_13224" align="alignright" width="234"] Autorės nuotrauka[/caption] „Paskalbosykim kupiškenckai“ Stovim abudu su dadi paupy, jau išėjį iš gryčios, kalbosijam iš noravo, žiūradami naktės dungun. Vando upaj kad paskėlįs, tai tik paslink žemyn ban kiek, nėt nuslaistė nebaraikia, jir simk rėškučiom. Dungus nusgiedrijįs, šalvana, mėnulis pro juodalksnio viršūnį poturoja žėmas. Jau ketinau

„Paskalbosykim kupiškenckai“ Koja, įsmukus vailokėlio vidun, do negraitai sušyla. Kas kad ir punčėkom vilnonam, bobutas magztom, apmauta. Punčekytas tunkios, avės baltumo, kraštėliai jom iš mėlyno, kulnas dubultas. Pėrėjau par padlogų bosnyčiom, kad ir pakurtas pečius, ale požemi traukia šaltis. Paki šiliuma nuslais

„Tarmas mokyklyta“ Palmira KERŠULYTĖ Lakia matai, keičias dropanos, apsiavimas, daiktai, valgymai, ir žodžiai seniejė ažsimiršta. Gol tik vyresniejė kupiškėnai žino, kas yr ramtatikas, ašmenina, vėnuogala, tursomėgys ir kt. Ir šiokart vėl padas Klementinos Vosylytas „Kupiškėnų žodynas“. Ašmenina (kampuotu smaigaliu adata kailiams siūti): ba ašmeninas kailinių nepasiūsi. Atosprąstys (prietaisas audžiamam audeklui

„Stati tarma“ Vilė LEŠČINSKIENĖ Kėp gėra mėgot šaltojoj, bobuta unksti užminga, ošei strykt par lungų, nuveinu mėstėlin. Tėp tai gera mono bobuta, ale tik šokios nelaidžia, soko, ti mon gėro kavalieriaus nėrai. Visi do tokė bindzokai, bimbinėja iš kertas kertan, kėlnios suplyšį, tingia dirbt, o duonos tik

„Tarmas mokyklyta“ Palmira KERŠULYTĖ Kė noria kupiškėnai pasakytėn, kad kas graitai baga, turia daug panašių žodėlių, kalbinykai sakytų – sinonimiškų vaizdingųjų veiksmažodžių. Pavartykim didįjį Klementinos Vosylytas keturių tomų „Kupiškėnų žodynų“ ir pajieškokim gražių sakinėlių, katrė parodžia, kėp šitan krašti baga lakia žmonas. Prisiparka čia tokių prėkių kaimynėlis ir išdumia

„Stati tarma“ Palmira KERŠULYTĖ Badaus badaus visais pakraščiais ir nei kėp nerundu, kur mono švintinis undarokas. Krausčiaus krausčiaus, kad nebūt kokių griozdų, nuskrausčiau ir vaistus, nebarundu, o golvų tėp plašia. Dabar toks erzingas gyvėnimas, tunkiai užeina sopa, po puodu pasvožk, atras. Anųdėn valai vakari ajau iš Kupiškio namo,