2024/03/29

HomePosts Tagged "kupiškenckai" (Page 4)

kupiškenckai

Vilė LEŠČINSKIENĖ Jėgu svečiuos sugriešyt, tai tiktai jakninį (kepeninį). Kiek tako karštavot, skaniausiai taiso tatula Jania. Nė druskytas, nė pipirų, nė čibulio neiškadavoja. Jy ir tėp parvis geriausia gaspadina. Unt vesėlių, krikštynų ir kitų bolių aidavo, seniau toki propėsija būdavo. Do ir dabar soko kartais par miegus rokuoja, kiek

Vilė LEŠČINSKIENĖ Soko, ba klopato gyvint žmogui nobodu. Tai ir ošiai po tu madu. Kaimynka atonešė možų kačiūkštį. Privobijo manį, posakom užpucano, kad tiktai jimčia. Kata tai ne kiaula, neba kų iškodis, kad pardėn po pieno podėlį išlaks. Kėp jau didėsnis bus, pelytas pradas gaudyt, o ir

Vilė LEŠČINSKIENĖ Dorbas namė tai kėp ir nedorbas. Gniūsiji unt vietos ir nesmoto, unt katrų pusį žymu. Pritaisai volgyt, stovi bliūdų kolnas. Sumazgoji, iššluostai ir vėl šeimyna puodam dungčius kiloja, dairos, kų čia do pėrkųst. Padlogų pašluoji – paraina iš oro, trepi trepi su čebotais ir šluok

Vilė LEŠČINSKIENĖ Mon parašyt, tai kėp kotai miltos paskapstyt. Kožnam žody prauda. Žiūriu par lungų: šiperio blėkėlas sudrėgį, unt valkos burbulaliai – pardėn lis nestrioku. Musios visos paskavojį, nors nuogu bumbu voikščiok – neišbirbs. Kokia gi vosara ba kvėpiunčio šieno. Šėnapjūtį vaikystaj prisimanu kėp didžiausių švintį. Tata buvo padirbįs možų

Palmira KERŠULYTĖ Galva šindei broška, skrandys jodinėja, maisto neprijama. Vokar par daug pieno ištriaunijau, mon trilitris nei par kų pardėn, vandenio vietoj. Radau užsistūmusios pernykštas trejonkos (trejų devynerių), apsipiliu, išgeriu visokių šaknėlių, šalčiomėčių. Ažu troko yr didelis plėcius valerijono, no gumbo (skrandžio sopas) podada. Užuodžia valerijonus

Vilė LEŠČINSKIENĖ Tyku švyku kaimi, nė gyvos dvosios. Sniegų drėbia, tik vėlnio vesėlios tatrūksta. Karvytas stovi susgūžį, kažkėno iš vokaro išvastos, motos, kad šiaudais liuobtos, do gerai neišsišėrį. Rokuok, gegužio mano. Unkstyvoji paukštyta snapėlį galunda, o vėlyvoji – akelas. Ošei musėt būsiu palada, šmotas devynių, o do

„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Nešumni moteryta ošenai, vyrėlis vėl toks prasčiokėlis, mas ir susdainovom. Ne razboinykas buvo, tik paūmus, sniurglį nušluostis kožnom, jėgu užkabins. Panėlių daugybį po visų Lietuvų turėjo, visur jo išlakstyta. Misliu, apsižėnysma, prisas vuodagų, ale tėp ir buvo. Neblogas su jo gyvėnimas, kėp basakytė. Tik