2024/04/23

HomePosts Tagged "Justas Jasėnas"

Justas Jasėnas

Vilniaus regiono apylinkės teismas patvirtino prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo kunigo Justo Jasėno atžvilgiu, pranešė prokuratūra. Teisėsaugos duomenimis, moteriai autobuse trenkęs dvasininkas pripažino savo kaltę, jis su auka susitaikė. Kaip teigiama bendrame prokuratūros ir Panevėžio vyskupijos penktadienį išplatintame pranešime, Vilniaus regiono apylinkės

Knygų mėgėjus balandžio 5 dieną pradžiugino susitikimas su rašytoja Aldona Ruseckaite, kuri Kupiškio viešojoje bibliotekoje pristatė savo naują biografinį romaną „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Tai penktas šios autorės biografinis romanas, spėjęs sulaukti didelio populiarumo. Rašytojai su auditorija padėjo bendrauti kunigas, poetas Justas Jasėnas, skaitęs ištraukas

Justas Jasėnas Miela Redaktore, tūnojau lyg pelė po šluota. Kad tik kas neužkalbintų, kad kur nepakviestų, kad ko nepaprašytų. Ir štai, Tavo laiškutį gavau. Argi galėčiau, ar ilgai taip tylėti pajėgčiau? Tad ir sveikinuosi. Pašto dėžutėje baltą voką radau. Radau jame ir atviruką – baltą balčiausią. Jei

Šių metų birželis pažymėjo 40 metų gyvenimo kelią kunigui, poetui, visuomenininkui Justui Jasėnui. Pažįstame jį kaip raiškią, laisvai ir originaliai mąstančią asmenybę. Jo įžvalgų, nestandartinių pasisakymų galima rasti įvairiose medijose. Mes džiaugiamės dar viena sukaktimi – dešimt metų Justo rašiniai ir „Kupiškėnų mintyse“. Tad tų

[caption id="attachment_23396" align="alignnone" width="992"] Prie Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Iš kairės: parapijos klebonas, kunigas Dalius Tubys, klierikas Andrius Šukys, gimnazistas Justas Jasėnas, klierikas Gediminas Jankūnas. Centre – kunigas Julius Sasnauskas OFM. 2001-06-24.Gražinos Gaušaitės nuotrauka iš Justo Jasėno asmeninio albumo[/caption] Daugiau nei prieš dvidešimt metų pastojau

Justas Jasėnas Justas JASĖNAS Iš vaikystės atviruko Miela Redaktore, švenčių proga iš Daugpilio gavau atviruką – su plačiašake egle, daugybe spindinčių burbulų. Tokių iš Lietuvos man nebeatsiunčia, gal jau neturi. Atsiminiau namus, tokiais burbulais ir aš padėdavau puošti eglę Kūčių vakarą, ne anksčiau. Tik todėl čia Tau ir

Atsivėrimai *** Valtį turiu Dar gyvensiu Sau taip pasakiau Iš Zarasų per visą Lietuvą Plauksiu Gal ir neužgauti išmoksiu Šiaip taip Kartuolės iki Malkų Įlankos lydi Nebereikia švyturio Jis ne ten Saviau nebebus Į čia reikės gręžtis Akies vyzdyje Ežerai sustoję kalbasi Verkdamas pamačiau *** Klarnetų kvartetas prišaukia Veikiausiai iš Lėvens gelmės Eižėjant dogmų paviršiams Mariją vietinės veidu Bus artimesnė Žiūriu pro zakristijos langelį Prieš pamaldas žolių sveikata geležinė Pamokslėlis Iš trijų Palčinskaitės

Justas JASĖNAS Šventinis reportažas iš Žemaitijos. Aplankiau Mosėdį, perskaičiau Romualdo Granausko apysaką „Jaučio aukojimas“, tik ten vaikštinėjant ir dairantis kūrinys giliausiai atsiveria. Esmingas jis – apie kruviną krikščionybės atėjimą į pagonių žemes. Barstyčių miestelyje padovanojo nespalvotą kalėdinį atviruką, turbūt iš praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio, mano tėvų laikų.

[caption id="attachment_6689" align="alignright" width="225"] Justas Jasėnas[/caption] Justas JASĖNAS Miela Redaktore, greičiausiai pamiršai, žadėjau parašyti Tau iš vasaros. Vaikštinėju pačiame pasienyje, Tavo kabinetą prisimenu. Apsilankydamas vis noriu balkonėlin bent nosį iškišti. Svarbiausia – pasidairyti. Kokia bus įspūdinga biblioteka, jau ir dabar tokia yra ji. Knygų bažnyčia, kitaip nepasakysi.

[caption id="attachment_14620" align="alignright" width="300"] Vilės Leščinskienės nuotrauka[/caption] Justas JASĖNAS Gana lengvai susidraugavau su netikėtu svečiu – ponu Maru. Ne toks baisus tas kipšelis, kaip kad pasakojama ar piešiama. Galima šviesiai ir draugiškai gyventi su visomis pasaulinėmis pandemijomis ir epidemijomis. Daugybė valandų bičiuliams, pokalbiams, laiškams, atvirlaiškiams, knygoms. Pagalvojau apie pulkus angelų

Kraupiajai pabaigos pradžiai atminti [caption id="attachment_6689" align="alignright" width="214"] Justas Jasėnas[/caption] Skubėsiu į Naujosios Vilnios traukinių stotį. Važiuoju, žinau, kad skaudės, vis tiek važiuoju, ten juk neskaudėti negali, ten jau kitaip nebebus. Sunkų orą juntu. Neturiu ko sulaukti, pats neketinu niekur toli išvažiuoti, neužeisiu į keleivių laukimo salę.

[caption id="attachment_6689" align="alignright" width="196"] Justas JASĖNAS[/caption] Justas JASĖNAS Pakirdau iš miegų jau žinodamas, kad kažkas įvyks, turėtų įvykti. Taip ne sykį jau buvo. Pasitikiu tik savimi, savim viliuosi. Jauti, vadinasi, tikrai bus, tik kada konkrečiai – dar nežinai. Jau ryte esu irzlus, nerandu sau vietos, šiaip –