2024/03/19

HomePosts Tagged "Alma Pustovaitienė"

Alma Pustovaitienė

Spalio 20 dieną Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo folklorinis ansamblis „Jaunimo Ramuva“, mišrus vokalinis ansamblis „Cantus Vita“, senjorų tautinių šokių kolektyvas „Susiedai“ vyko į Vilnių filmuotis LRT televizijos laidai „Duokim garo“. Kas dar dalyvavo šios laidos filmavime? Kada televizijos žiūrovai pamatys kupiškėnus? Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Tą dieną filmavime

Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ šįmet – jubiliejinis, 10-asis, skirtas Vilniaus, Lietuvos valstybės sostinės, 700 metų sukakčiai paminėti. O Kupiškyje jis vyko 18-ą kartą. Pirmą pavasario dieną jaunieji liaudies dainų, sakytinės kūrybos, instrumentinės muzikos atlikėjai rinkosi į Kupiškio kultūros

Ketvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iš kartos į kartą perduodamų tradicijų sąrašą šiemet papildė ir sostinės studentijos šventė. „Šiemet Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė net devynios tradicijos, susiformavusios skirtingu

Per rudens lygiadienį ant Aukštupėnų piliakalnio minima Baltų vienybės diena kiekvieną kartą vis kuo nors ypatinga. Šiemet ji skirta archeologės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Vilė LEŠČINSKIENĖ Mitologija ir etnografija – gyvybės šaltinis Anot renginio organizatorės etnografės Almos Pustovaitienės, labai džiugu, kad žymi mokslininkė pasauliui įrodė, jog

Baltų vienybės dienos minėjime ant Kupiškio piliakalnio šiemet dalyvavo vietiniai ir kaimyninių rajonų folkloro kolektyvai. Folkloro kolektyvai iš Latvijos šiais metais neatvažiavo. Minint 1236 metų Saulės mūšį, kai lietuviai sutriuškino kalavijuočių ordiną, prieš dvidešimt metų Lietuvos ir Latvijos seimai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. O

Toliau tęsiamos diskusijos dėl kupiškėniškų vestuvių tako ir apskritai dėl senovinių kupiškėniškų vestuvių tradicijos išsaugojimo ir sklaidos. Kupiškio kultūros centre susirinkę rajono etninės kultūros puoselėtojai, rajono Savivaldybės, kultūros įstaigų atstovai išsakė daug skirtingų nuomonių šiuo klausimu. Šį susitikimą vedė Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja

Lapkričio 12 dienos popietė Kupiškio etnografijos muziejuje buvo skirta paminėti žymiam krašto liaudies muzikantui Jurgiui Stankevičiui (1928–2000). Instrumentų kūrėją prisiminė artimieji, pažįstami, bendraminčiai ir J. Stankevičiaus kūrybos tyrinėtojai. Vilė LEŠČINSKIENĖ Muzika padėjo išgyventi sunkumus Prisiminimų popietės vedėja, muziejininkė Virginija Pakalniškienė, akcentavo, kad apie J. Stankevičių būtina kalbėti dėl

Kuo gi garsus mūsų kraštas? Tarme, išskirtine visame Aukštaitijos regione, sutartinėmis, o labiausiai – kupiškėnų vestuvėmis. Ši nematerialaus kultūros paveldo vertybė žinoma ne tik pas mus, bet ir užsienyje, o etnografinis vaidinimas „Vesėlios anoj šaly“ šiemet švenčia sukūrimo 20-metį. Vilė LEŠČINSKIENĖ Tradicijų tęstinumas Kupiškėniškų vestuvių papročių ištakos siekia

Gegužės 14 dieną posėdžiavusiai rajono Tarybai pateiktas svarstyti sprendimo projektas dėl Viešame aukcione parduodamo Kupiškio rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo papildymo. Po tokia formuluote slėpėsi noras į šį sąrašą įtraukti su visais šiam pastatui priklausančiais kitais statiniais buvusią Palėvenėlės mokyklą. Ne

Rytoj didžioji pavasario šventė – Velykos. Šios, Kristaus prisikėlimą simbolizuojančios šventės, tradicijos metams bėgant kinta: keičiasi ne tik kiaušinių dažymo būdai, šventiniai patiekalai, bet ir vaikus aplankančio personažo portretas. Smalsu sužinoti, kaip senovės kupiškėnai šventė gamtos atgimimą ir kokios tradicijos vyrauja šiandien. Vilė LEŠČINSKIENĖ Laukimo šventė Alma Pustovaitienė

Pasirodė 2019 m. kalendorius, kurį puošia 12 sėlių genties kostiumais apsirengusių kupiškėnų. Šiuos kostiumus atkūrė archeologė Daiva Steponavičienė, visiems pažįstama kaip postfolkloro atlikėja Rugiaveidė. Artėjant Kalėdoms išleistas 2019 m. kalendorius, kuriame – 12 rekonstruotų vėlyvojo geležies amžiaus (IX–XIII a.) sėlių kostiumų vaizdų ir jų detalių aprašymai.VšĮ „Vita

Penktadienį, kovo 9 dieną, Vilniaus rotušėje surengtos pirmų, 2017 metais patvirtintų, šalies nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą iškilmės. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Čia pristatyta dešimt į šį sąvadą įrašytų vertybių ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Vienas iš sertifikatų atiteko ir etnografinio ansamblio „Kupkėmis“

Kupiškį ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsino senoviniai šio krašto vestuvių papročiai. Juos puoselėjo net trys kupiškėnų kartos. Jau rašėme apie sklandančią idėją siekti, kad šis nematerialaus kupiškėnų kultūros paveldo reiškinys būtų įtrauktas į UNESCO globojamų pasaulio nematerialaus paveldo objektų sąrašą. Šis sumanymas juda į

Dijokalnis, Gaidžiokalnis, Ožiokalnis ir Žirgokalnis – tai šiuo metu Kupiškyje žinomi mitologiniai kalnai. Apie Ožiokalnį Noriūnų seniūnijoje, prie Aukštaičių kaimo, jau rašėme. Šįkart pasidomėjome, kokiomis legendomis ir pasakojimais apipinti ir Kupiškio krašto kultūros paveldui reikšmingi dar trys čia paminėti mitologiniai kalnai. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Dijokalnis – išskirtinė Lietuvos