LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA1989 metų rugpjūčio 10 dieną rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ pasirodė kas dvi savaites išeinantis Sąjūdžio skyrelis „Mums aktualu“.Baltijos kelyje 1989 metų rugpjūčio 23 dieną dalyvavo beveik 3000 kupiškėnų. Jiems skirtas magistralės Ukmergė–Panevėžys ruožas (302–305 km) netoli Panevėžio. **** Žurnalistas Algirdas Petrulis tebesaugo trispalvę vėliavėlę,
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos ir sunkios ligos mirė ilgametis LLKS leidinio „Varpas“ redaktorius, TS-LKD, LS narys ALGIMANTAS ZOLUBAS (1933–2020). Jis gimė Laukminiškių kaime, Kupiškio vlsč., Panevėžio apskr. Sovietiniais metais jų vienkiemyje prieglobstį rasdavo partizanai. Tai žinodami okupantai ištrėmė tėvus ir
Stati tarma Prė sudėgyto tanko su Indreikos Jonu gonom kožnas savo korvas. Tankas kaimynų jau gerai išmėsinatas, iš jo šėštarnių šėštarnėlių Vytautai Kiaulanas ir Indreika po vėjo malūnų pasdora. Tik rotai niekam neraikalingi, par savo sunkumų jokiom vežimu netinka. Po vienu tanko ratu iškasam duobį, kad rotas
Prajus frontui, vaikai prisrinkdavo visokių patranėlių, kapsulių, kartais ažkūrį laužų ir kokį didesnį užtaisų susprogdindavo. Dažnai ir nukintadavo. Aidami Lebėdžių pradžios mokyklon, kaimi sustodavom prė upelio, vieni podada unt okmenio išdžiūvusio upelio dugni kokį patranėlį, o kiti mata no tiltalio unt jo okmenį. Jėgu gėrai pataiko,
[caption id="attachment_7295" align="alignright" width="707"] Algimantas Zolubas prie paminklo knygnešiui Kazimierui Gabriūnui Laukminiškiuose.Nuotrauka iš autoriaus asmeninio albumo[/caption] Algimantas ZOLUBAS Spalio 20 d. Virbališkių bendruomenės salėje vyks renginys „Atmintis išlieka gyva“, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Organizatoriai Virbališkių biblioteka, Laukminiškių kaimo muziejus, Virbališkių kaimo bendruomenės taryba. Įsidėmėtina: ne politinės partijos,
Skietas Manį do zėkį mamyta posiunta pas tatulį Vireliūnėnį pasiskolyt skieto1. Bobuta paskolino, ale pėrspėjo, kad nėščiau jį šėnaunai (saugodamas). Tėp ir dariau, tik kartais jo kėp lazdali aidamas pasrimdavau. Pamotįs unt vieškelio no vežimo nukritusių kuokštų šieno, su skietu, kėp su šokėm, jų numečiau griovin.
