VIETA, KURI VISADA BUS MANO NAMAI
Žiedūnė KIZNYTĖ Man visada yra skaudu, kai kažkas pasako frazę: ,,Tu pažiūrėk, visiškas kaimas
Žiedūnė KIZNYTĖ Man visada yra skaudu, kai kažkas pasako frazę: ,,Tu pažiūrėk, visiškas kaimas
Rūta VAINIENĖ Gerai sakoma, kad įsėdus į valdišką limuziną, vaizdas pro jo langą visiškai pasikeičia. Patogiai įsitaisius galinėje sėdynėje, ne visiems, bet tikrai dažnam iš valdžios ima atrodyti, kad pasaulis turi būti sutvarkytas pagal juos. Gražus, rožinis, minkštas ir pūkuotas pasaulis pagal Ramūną arba Agnę, arba
Ramūnas ČIČELIS Šio komentaro pretekstas yra dvejopas: per kalėdines mišias Vilniuje, Pilaitės rajone statomoje bažnyčioje, kunigo Ričardo Doveikos kelis kartus pakartotas teiginys, kad Bažnyčia turi prisidėti prie pasaulietinės valstybės kūrimo, ir prieš Naujuosius metus beveik nepastebėti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio žodžiai, kad Lietuva šiais metais Popiežių
Rytas STASELIS Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, praeitą trečiadienį dalyvavęs LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pas Edmundą Jakilaitį, ketvirtadienį savo paskyroje socialiniame tinkle godojo: „Vakar vakare, tiesioginėje laidoje „Dėmesio centre“, buvau verčiamas prisiimti atsakomybę už tai, ko per 27 m. nepadarė visi iki manęs dirbę žemės
Jurga BANIONIENĖ Lankydami rajono kaimus juose sutinkame visokių žmonių, išgirstame pačių įvairiausių jų gyvenimo istorijų. Vienos sugula į spaudos puslapius, o antros kartais tiesiog ir lieka neužrašytos. Patiems žmonėms prašant. Juk tikrai nykstančiame Lietuvos kaime dažnai po vieną savo mažuose nameliuose belikę jų gyventojai retai kam
Rytas STASELIS Neturiu didžių iliuzijų, kad iš užsienio importuojamų spaudos leidinių reikalai yra bent truputį aktualesni už Vilniaus bei Kauno, gal dar Klaipėdos aplinkkelių. Tačiau dėl kokių nors priežasčių jie gali tapti svarbūs indikatoriai, kaip chemijoje, tik labiau tinkantys mūsų politikų kvailumo, pareigūnų neatsakingumo lygiui parodyti. Taigi
Nomeda SIMĖNIENĖ Kartą girdėjau estų intelektualo Reino Raudo pasisakymą, kai jis taikliai lygino lietuvių ir estų tautas. Lietuviai, anot jo, yra teatrališka tauta ir dažniausiai vadovaujasi emocijomis. R. Raudas prisiminė Sąjūdžio suvažiavimą, kada salėje buvusius ir likusius prie televizijos ekranų lietuvius valdė emocijos. Stojomės, sėdomės, vėl
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Peržengus Naujųjų metų slenkstį norisi visiems linkėti tik gerų dalykų, pasidžiaugti sėkme, neieškoti niekur jokių kabliukų, pasaulį matyti gal šiek tiek per rožinius akinius. Tikėtis, kad viskas bus gerai. Viltingai nuteikia žmonių minios, gruodžio 30 dieną plūdusios į muzikinį spektaklį „Snieguolė“. Pastatymas tądien rodytas keturis
Nomeda SIMĖNIENĖ Praėjus kalendoriniams metams, esame linkę juos dar sykį iškedenti, prisiminti įvykius ir žmones, kurie vienaip ar kitaip įsirašė į istoriją. Tai nesudėtinga. Tereikia atsiversti „Kupiškėnų minčių“ laikraščių komplektą. Čia, kaip sąžiningai ir kruopščiai visus metus rašytame dienoraštyje, rasime visą mūsų visų kartu praleisto gyvenimo
Justas JASĖNAS Pavadinimą šventiniam Kalėdų pasikalbėjimui su artėliau esančiais padiktavo kaunietės bičiulės Aldonos Ruseckaitės romanas apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Jaunas, žavus, talentingas, kūryboje jautrus, skaudžiai ieškojęs sielai artimos atramos ir atsakymų į kamavusius, ramybės nedavusius egzistencinius klausimus, V. Mačernis labai anksti aplinkybių ar likimo buvo
Audinga SATKŪNAITĖ Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna, bet ar įmanoma pajusti svetimą gėdą? Lietuvoje daug diskutuojama apie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo svarbą, netgi kuriamos įvairios programos ir vizijos, kurios įrodytų, kad toks ugdymas yra įmanoma misija. Lapkritį Kupiškio kultūros centre buvo rodytas neseniai sukurtas filmas apie
Ramūnas ČIČELIS Modernybė kaip istorinis laikotarpis Vakarų civilizacijoje prasidėjo nuo XIV amžiaus pabaigos. Būtent tada užgimęs Renesansas į žmonių gyvenimą atnešė didžiąsias permainas, susijusias su geografiniais atradimais, aukštąja kultūra, technine pažanga. Iki XX amžiaus pradžios mūsų protėvius dar ištiko garo variklio išradimas, pramonės perversmas ir daugybė
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kalendoriaus lapelis skelbia, kad iki Naujųjų metų liko mažiau nei mėnuo. Reikėtų įsijausti, kad artėja stebuklų metas. Manau, kad tikras stebuklas būtų, jei visi šiuo metu sulėtintų savo gyvenimo tempą ir rastų laiko neskubriems pokalbiams, pasikieminėjimui, pagaliau prasmingai vienatvės tylai.Tik kažin ar tai yra
Ramūnas ČIČELIS Prieš beveik tris dešimtmečius, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rašytojas, poetas ir filmininkas Jonas Mekas ėmė rašyti esė tekstus į periodinį laisvos tėvynės leidinį „Valstiečių laikraštis“. Daugelis jo tuomet klausė, kodėl pasirinko tokią nepopuliarią, kaimui skirtą tribūną. J. Mekas atsakydavo tikintis, kad Lietuvos kaimas neišsigimė, jame
Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO per Generalinę konferenciją viena veiklos funkcijų yra iškelti ypatingai nusipelniusius žmones pasauliniu ar regioniniu mastu. Lietuvoje minėtos Martyno Mažvydo (1997), Ignoto Domeikos (2002), Lietuviškos spaudos atgavimo (2004), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (2011), Česlovo Milošo (2011), Meilės Lukšienės (2013),
Rytas STASELIS Jei įžymusis čekų rašytojas Haroslavas Hašekas pasiklausytų, apie ką lietuviai – dažnai pagyvenę lietuviai – pastarąsias dienas kalba vaistinėse, jis savo šaunųjį kareivį Josefą Šveiką pasiųstų parūkyti už kampo. Kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Niekur nesidėtų, po šiuolaikinių tekstų vaistinių