Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KANADOS LIETUVIAI €“ APIE GIMTOSIOS KALBOS PUOSELÄ—JIMÄ… IR PATRIOTIZMÄ…

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–-ANDRIJAUSKÄ–

2017−05−20

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Antanas ir Juozas Balaišiai Kupiškyje, pakeliui į Kupiškio etnografijos muziejų.
AutorÄ—s nuotrauka
Praėjusią savaitę redakcijoje apsilankė Juozas Balaišis su sūnumi Antanu iš Kanados. Juos atlydėjo kupiškėnė giminaitė Kristina Gedminienė.

Kupiškio kraštas šiems žmonėms nesvetimas. Iš Čivų kaimo yra kilęs jų tėvas ir senelis Linas Balaišis.

Su mūsų kraštiečio palikuonimis pasikalbėjome, kaip jiems iš kartos į kartą sekasi Kanadoje išsaugoti lietuvybę.


Romantiškos pažinties vaisiai

Juozo Balaišio tėvas buvo Lietuvos savanoris, karo metais vokiečiai jį buvo išvežę darbams. Po karo jis persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją, o 1952 metais iš ten emigravo į Kanadą. Įsikūrė Toronto mieste.

„Įdomi mano tėvų pažinties istorija. Toronte tuo metu buvo daug vyrų, išeivių iš Lietuvos, o moterų stigo. Viena iš galimybių susituokti su savo tautiete buvo užmezgus ryšius su Lenkijos lietuvių bendruomenės moterimis. Mat tais laikais išsikviesti žmogų atvykti į užsienį iš Lenkijos buvo lengviau nei iš sovietų okupuotos Lietuvos. Tėvo pažįstamas parodė vienos merginos iš Punsko, vardu Veronika, nuotrauką. Ji jam patiko iš pirmo žvilgsnio, buvo pakviesta atvykti į Kanadą ir netrukus tapo jo žmona. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Lietuviška dvasia esu auklėtas nuo mažumės. Mano tėvai vis mums, vaikams, sakydavo, kad turime kurti šeimas su savo tautiečiais, šeimoje bendrauti lietuvių kalba, kad privalome lankyti lietuviškas pamaldas bažnyčioje. Ir aš, ir mano brolis Linas, ir seserys Marytė, Aurelija lankėme sekmadieninę lietuvišką mokyklą. Visi iki šiol šnekame lietuviškai ir to mokome savo atžalas“, – kalbėjo svečias.

Jo brolis Linas žaidė krepšinį lietuvių išeivių komandoje Toronte. Sesuo Marytė, psichologijos mokslų daktarė, kurį laiką dėstė Vilniaus universitete. Sesuo Aurelija bene dažniausiai viešėdavo Lietuvoje, kai dirbo turizmo srityje. Šiuo metu abi seserys daugiausia laiko skiria garbaus amžiaus sulaukusių tėvų priežiūrai. Mamai dabar 86 metai, o tėvui – 91 metai.

Juozas su keturiolikmečiu sūnumi Antanu, beje, tikrai puikiai kalbančiu lietuviškai, šįkart atvyko ne tik aplankyti giminių, bent ir dalyvauti tomis dienomis Zarasuose vykusiame Tarptautiniame tradicinio liaudiško muzikavimo festivalyje ,,Sėlos muzikantai“.

LietuvybÄ—s paslaptys

Pats Juozas ilgus metus grojo Toronto lietuvių ansamblyje „Gintaras“. Yra ir Lietuvos dainų šventėje su šiuo kolektyvu dalyvavęs. Juozas, kaip ir brolis Linas, šiuo metu buhalteriauja.
Sūnus Antanas dabar taip pat šoka ir groja „Gintaro“ ansamblyje. Mokykloje mokosi groti saksofonu, o privačiai – akordeonu.

Visgi buvo smalsu, kaip šiais laikais išeivių vaikams sekasi savo atžalas irgi auklėti lietuvybės dvasia, išmokyti lietuvių kalbos, kai aplinkui kitakalbė aplinka.

„Svarbu namie natūraliai, be jokios prievartos bendrauti gimtąja kalba. Mano žmona Rasa irgi lietuvė. Jos mama taip pat kilusi iš Punsko. Mūsų penkerių metukų dukra Kristina žiūri vaikiškus filmukus, įgarsintus lietuviškai. Sūnus Antanas lanko savaitgalinę lietuvių mokyklą. Jei koks anglakalbis mūsų namuose dalyvauja pokalbyje, tai Antano prašau atsakinėti lietuviškai. Antanuką mažą prižiūrėjo ir seneliai. Tai jis su jais mokėsi lietuviškai kalbėti. Mano mama yra išlaikiusi dzūkų tarmę. Dukra lietuviškai kalbasi su aukle lietuve“, – dalijosi lietuvybės išsaugojimo paslaptimis pašnekovas ir pridūrė, kad anglų kalbos vaikai irgi savaime nesunkiai išmoksta bendraudami mokykloje ir kitur su savo bendraamžiais.
Juozas iš Lietuvos į namus visuomet grįžta su didžiuliu glėbiu lietuviškų knygų, garso ir vaizdo kasečių.

Jis apgailestavo, kad šįkart kartu negalėjo į Lietuvą atvykti visa jo šeima. Mat žmonai, pradinukų mokytojai, dar ne atostogos. Įprastai atostogauti visi išsiruošia rugpjūčio mėnesį. Dažniausiai traukia į Jungtines Amerikos Valstijas, kur šilčiau – į Kaliforniją, Floridą.

Po pokalbio redakcijoje svečiai išskubėjo į Kupiškio etnografijos muziejų. Ten jų laukė monografiją apie Skapiškio valsčių, iš kurio yra kilęs Juozo tėvas L. Balaišis, rengianti istorikė Aušra Jonušytė. Pasikalbėti tikrai apie ką jiems buvo. Mat Juozas sakė, kad yra sudaręs geneologinį savo giminės medį ir jos šaknis atsekęs iki pat XVII a. pabaigos.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Morkus, Oskaras, Tolys, Tolmantas, Tolmantė, Vygandas, Žadgailas, Žadgailė, Žadmantas, Žadmantė, Žadmina, Žadminas, Žadminė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 008 807

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]