Kupiškėnų mintys

2021 m. gruodžio 7 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ALFONSO MERKIO KONTRASTAS: PAPRASTAS KUPIŠKĖNAS IR VIENAS IŠKILIAUSIŲ XX A. MOKSLININKŲ

2017−03−18

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praėjusiais metais netekome iškilaus kupiškėno Alfonso Merkio. A. Merkys – vienas ryškiausių Lietuvos mokslininkų – augalų fiziologų. Vasario 20 dieną buvo paminėtos 90-osios jo gimimo metinės, nors, artimųjų paliudijimu, realiai jam būtų sukakę 92 metai. Ir gimė jis vasario 7 d.

A. Merkys pasaulį išvydo Kupiškio rajone, Puožo kaime, ūkininkų Jono ir Uršulės Merkių šeimoje. 1953 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo augalų fiziologo specialybę.

Augalų fiziologijos mokslas Lietuvoje pradėjo formuotis XX amžiaus pradžioje Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitete). 1933 m. buvo susirūpinta, kad Lietuvai reikia daugiau augalų fiziologijos specialistų, nes ši sritis glaudžiai siejosi su moksliškai pagrįsta žemės ūkio plėtra. 1933 m. Lietuvos universiteto botanikos specialybės absolventui Jonui Dagiui buvo suteikta Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos stipendija mokytis Graco universitete (Austrija) Augalų anatomijos ir fiziologijos katedroje.

Būtent J. Dagys ir buvo A. Merkio mokytojas ir darbų įkvėpėjas. Pokariu Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete augalų fiziologijos specialybę pasirinko tik du studentai. Tarp jų buvo būsimasis akademikas Alfonsas Merkys.

1966 m. jis apgynė daktaro disertaciją „Augalų geotropinė reakcija ir jos reikšmė augalo ašinių organų erdvinei orientacijai“, o 1973 m. publikavo monografiją „Augalų geotropinė reakcija“. Knyga sulaukė tarptautinio pripažinimo, kaip pirmasis darbas, skirtas gravitropinei augalo reakcijai nagrinėti. NASA archyvuose (NASA techninių ataskaitų serveryje, Technical Reports Server) iki šių dienų yra saugomas šios knygos vertimas į anglų kalbą.

1971 m. A. Merkys kreipėsi į Kosmoso tyrimo ir panaudojimo komisiją prie Sovietų sąjungos mokslų akademijos dėl galimybės dalyvauti kosminėje programoje. Tais pačiais metais jam pasiūlyta paruošti planą eksperimentams su augalais dirbtiniuose žemės palydovuose atlikti. 1971 metais Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Sovietų sąjungos mokslų akademijos kosminės erdvės tyrimo ir panaudojimo komisijos vadovybės pasirašė sutartį dėl aparatūros konstravimo ir skirtingo ilgumo eksperimentų su aukštesniaisiais augalais orbitiniuose pilotuojamuose aparatuose bei automatinio valdymo stotyse 1971–1975 metais. Šis laikotarpis – tai kosminės augalų biologijos tyrimų pradžia Lietuvoje. Apibendrinus galima pasakyti, kad lietuvių mokslininkai išrado aparatą, kuriame augalai išgyveno kosmoso sąlygomis, pergyveno vegetacinį laikotarpį ir subrandino sėklas.

Ilgus metus (1976–1992 m.) A. Merkys buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys. 1977 m. akademikui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjо garbės vardas. Nuo 1961 m. dirbo Biologijos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovu, jai vadovavo iki 2001 m. 1962–1981 m. dirbo Botanikos instituto direktoriaus pavaduotoju, 1981–1989 m. – Botanikos instituto direktoriumi. 1968 m. Alfonsui Merkiui suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1976 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Nepaisant ypač plataus mokslininko akiračio, A. Merkio santykiai su gimtine niekada nenutrūko. Jis su žmona Terese ir vaikais nuolat atvykdavo pas Puožo kaime gyvenančią seserį Janiną Jūraitę Nedveckienę, kartu su sesers Janinos ir Broniaus Nedveckų šeima pažymėdavo šeimos, religines šventes, kadangi Sovietų sąjungoje tokio lygio mokslininkui krikščionybės puoselėjimas buvo uždraustas.

A. Merkys į gimtinę kviesdavosi kraštietį akademiką Juozą Matulį, viešėjo su kunigu Kazimieru Vasiliausku. Nuolatinis svečias čia būdavo ir jo pusbrolis akademikas Vytautas Merkys. Su svečiais kalbėdavosi apie Lietuvos istoriją, valstybės demokratinės raidos procesus. Jį žavėjo Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Vienuolio, Antano Strazdo, Motiejaus Valančiaus veikla. Keliaudamas po Lietuvą skleidė vaižgantiškas idėjas, buvo pilietiškas ir patriotiškas.

Juodpėnų kaime prie Kepurinės pelkės (kuriai iškovojo telmologinio draustinio statusą) ilgą laiką laikė bites ir ten kopinėdavo medų. Mėgdavo pasišnekučiuoti su vietos žmonėmis. Aplinkiniai jį laikė paprastu žmogumi, o labiausiai visiems įsiminė jo ilga balta barzda, įvaizdis, kuris akademiką A. Merkį lydėjo visą gyvenimą ir išskyrė iš kitų.

Jūratė Mockuvienė


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt