Kupiškėnų mintys

2021 m. gruodžio 7 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

GYVENIMO NEGANDOS NEIŠMUŠĖ NORO EITI PIRMYN

Raimonda MIKUČIONYTĖ

2017−03−04

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Elvyrą ir Juozą Liaudanskus sieja bendras charakterio bruožas. Jie abu nekonfliktiškos asmenybės, o pasitaikius konfliktui jo negilina, bet stengiasi apeiti.
Rasos Čepaitės nuotrauka
Rubrikos „Diena su...“ svečiai kupiškėnai Elvyra ir Juozas Liaudanskai. Jų gyvenamoji ir darbo vieta – namai. Abu sutartinai tvirtina, kad dirbti neišeinant iš namų nėra blogai ir kad gyvenimą nedideliame Aukštaitijos miestelyje reikia mylėti. „Viską lemia požiūris į gyvenamąją vietą. Svarbu mokėti įžvelgti ir įvertinti mažo miestelio teigiamus bruožus. Mokėti vertinti ir palaikyti geras idėjas“, – sako E. ir J. Liaudanskai.

Atsidūrė kryžkelėje

Kokia buvo gyvenimo ir verslo pradžia Kupiškyje?

Į Kupiškio regioną atvykau baigęs Žemės ūkio akademiją su paskyrimu į Melioracijos valdybą. Ten dirbau gal apie pusantrų metų. Pradėjau dirbti komjaunimo komitete ir toje organizacijoje dirbau iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Su tuo susietos visos mano gyvenimo peripetijos, visi mano išgyvenimai ir kiti dalykai. Kai sostinėje 1989–1990 metais vyko pasitarimai, ką darome, kaip elgiamės, kartu su kitais darbuotojais priėmiau sprendimą – trauktis iš komjaunimo. Kad nebūtų jokių šešėlių, kalbų. Tai buvo viena iš gyvenimo kryžkelių.

Kodėl tą laikotarpį vadinate gyvenimo kryžkele?
Tiesiog žmogiškai netekau pajamų šaltinio. Stovėjau kryžkelėje ir dairiausi, ką toliau daryti. Gyventi juk reikia. Buvo išlikę vienokie ir kitokie ryšiai Lenkijoje, ieškojau galimybių už ko užsikabinti. Vienas kolega supažindino su verslininkais iš Varšuvos ir iš Lietuvos. Lenkijoje tuo metu vyko statybos, o Lietuvoje – statybininkų perteklius. Organizuodavome statybininkų brigadas, lenkai pasirūpindavo statybos objektais. Pirmi metai buvo sėkmingi: lietuviai statybininkai uždirbdavo gerai ir šis verslas sukosi apie porą metų.
Surado savo nišą

Ar tai buvo vienintelė verslo šaka?
Lygiagrečiai pradėjome medienos verslą. Pradžioje eksportavome patį medį, o vėliau susipažinau su nauja technologija – giluminiu būdu impregnuoti medieną. Technologinį įrenginį, kuris buvo ir yra labai brangus, teko sukonstruoti ūkio būdu, tai buvo didelis iššūkis. Tuo metu, devintajame dešimtmetyje, tai buvo naujiena. Baltijos šalyse buvome pirmieji, turėjome autoklavą, kuris giluminiu būdu impregnuodavo medieną. Tai leido gaminti visiškai paruoštus gaminius Europos rinkai, o ne ruošinius. Tada ir prasidėjo eksportas į Vokietiją, Olandiją ir į kitas šalis. Taip ir plėtojome du verslus: statybos ir impregnuotos medienos.

Tai kuris verslas buvo pagrindinis?
Pagrindinis verslas buvo mediena. Pajamos buvo nemažos ir mūsų firma susidomėjo bankai – pradėjo siūlyti paskolas. Taip plėtėmės. Įmonėje dirbo 140 darbuotojų. Verslas sekėsi. Buvo nuostabu nuvažiavus į Vokietiją ar Olandiją pamatyti tvoras, kurios padarytos tavo įmonėje.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt