Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

NIEKO NESIRINKTI €“ TAIP PAT PASIRINKIMAS

Gaila MatulytÄ—

2004−05−15

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Protas bei sugebėjimas savo jausmus išreikši žodžiais, sakoma, yra ryškiausias bruožas skiriantis žmogų iš kitų Žemės gyventojų rūšių. Negalėtume lyginti žmogiškosios prigimties su kantriai savo tarnybą atliekančiu šuneliu ar karštligiškai po kambarį besiblaškančia muse. Lygiai kaip ir gyvūnai, mes turime bazinius poreikius: negalime ilgai kęsti alkio ar troškulio, esame reikalingi saugumo, dėmesio, meilės. Tačiau žmogus turi apsisprendimo laisvę ir iš pirmo žvilgsnio ši laisvė atrodo absoliuti.
Mūsų kasdienybė paženklinta tūkstančio pasirinkimų: kada keltis išaušus rytmečiui, kuo pasipuošti, kokiu būdu nusigauti iki darbo ar mokymo įstaigos, ką pasikviesti puodeliui arbatos, kam, radus progą, padėkoti už puikų vakarą ar kokią paslaptį patikėti geriausiam savo bičiuliui.
Kiekvienas yra savo laimės kalvis – iki skausmo pažįstame šitą tiesą. Ir naudojamės savo laisve bei talentais tam, kad būtume dar truputėlį laimingesni nei vakar, kad patys savo rankomis gyvenimo žaizdre nusikaltume laimės pasagą.
Žymusis prancūzų filosofas Žanas Polis Sartras, pasinėręs į egzistencines problemas, suvokė, kad niekas kitas, tik pats žmogus yra atsakingas už savo gyvenimo kokybę. Nežinomos jėgos esame išsviesti po beženkliu dangumi, - svarstė mąstytojas, - kur tyli prieš tūkstantmečius miręs Nyčės dievas. Neturime niekieno nurodytų gairių, patys užsibrėžiame tikslą ir, eidami jo link, nedrąsiai statome kelio ženklus, abejodami iškeliaujame į išsvajotąjį Eldoradą, patys kuriame gyvenimo taisykles ir vėl jų išsižadame.
Ar nepritartume egzistencializmo filosofijai, jog mažas žmogutis, keliaujantis per šį pasaulį, pats susikrauna kelionės krepšį, pasirenka tinkamus batus, išvykimo valandą, atokvėpio akimirkas? Ar ne jo apsisprendimo dėka šalia atsistoja bendrakeleivis?.. Toliau šitas mąstymas atveda iki absurdo suvokimo, iki vienatvės ir gyvenimo beprasmybės nuojautos, juk nėra lengva prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus, aplankiusią nesėkmę vadinti piktu likimo pokštu, Dievo bausme ar aplinkybių žaismu. Tačiau, kai taip svaiginančiai žydi sodai ir kiemuose krykštauja laimingi vaikai, nesinori kalbėti apie skaudžius dalykus, ypač žinant, kad gėrio ir blogio mūsų pasaulyje yra po lygiai.
Neišvengiamai mūsų mintys persunktos politinių diskusijų atgarsiais. Kaltiname visus iš eilės, kas užsitikrino patogesnį krėslą, piktinamės netesėtais valdininkų pažadais, akivaizdžia socialine nelygybe. Rodos, daugelio iš mūsų gyvenimas nepasistūmėjo į priekį, o iš TV ekranų plačiai šypsosi turtingi dėdės, šilkais ir puošniomis šukuosenomis puikuojasi garbingos ponios. Tarsi jie būtų gimę po laimingesne žvaigžde, nevertai besinaudojantys gyvenimo malonumais.
Patys patikėjome politikams valstybės vairą. Netrukus vėl pasirinksime prezidentą. Kiekvienas turime savo nuomonę, puoselėjame vis kitokius lūkesčius. Nereikia numoti ranka į apsisprendimo teisę, nereikia galvoti, kad mažo žmogaus nuomonė nieko nereiškia didelės sistemos gyvavime.
Tačiau ir apsisprendimo laisvės teorija yra dualistinė: kaip tamsą išsklaido aušros spinduliai, tiesa susigrumia su melu, meilė perauga į neapykantą, taip ir žmogaus laisvė turi savo ribas. Nesunkiai surastume atvejų, kai mūsų gyvenimą įtakoja likimo dėsniai. Ateidami į šį pasaulį, negalime patys pasirinkti gimtosios šalies, tėvų, genuose užkoduoto charakterio, socialinio statuso, galiausiai – mirties valandos, nulemiančios bet kokio pasirinkimo baigtį. Kartais net atrodo, jog žmogus yra labai determinuota būtybė, galbūt mes nieko niekada savo gyvenime nesprendžiame. Ne mes renkamės mylimą žmogų, o jis atkeliauja iki mūsų, kasdieniniai įvykiai taip pat nutinka neklausiant, ar esame jiems pasirengę, balsuojame už patinkantį kandidatą, nes aplinka suformavo būtent tokią mūsų nuomonę. Į darbą galbūt einame pastūmėti būtinybės – antraip neišgyventume, mokomės kažkieno parinktas disciplinas paklusdami pareigos jausmui.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GirmantÄ—, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, RimkantÄ—, Siksta, Sikstas, VigailÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 982 208

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]