Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

PUNKIšKIų KAIMAS PRIE ŠETEKšNOS

Aušra JONUŠYTĖ

2013−03−21

Komentarai5    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio mokytojai iškylauja gamtoje. Pirmas iš dešinės Vincas Eidukas, buvęs Punkiškių pradžios mokyklos įkūrėjas (1911 m.).
Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Šalia Kupiškio rajono ribos, kadaise buvusio didelio kaimo vietoje, kuriame dar nuo 1958 iki 1960 metų gyveno per trisdešimt žmonių, liko tik viena gyvenamoji sodyba ir koplytstulpis, primenantis čia ūkininkavusių žmonių praeitį.
Buvusių sodiečių Jono Pečiūros ir Nijolės Pečiūraitės-Mikalauskienės pasakojimas apie gimtąjį kaimą atkuria tos dar visai netolimos praeities gyvenimo vaizdus.


Kaimas, menantis aštuonioliktą amžių

Ant Šetekšnos upės dešiniojo kranto buvo įsikūręs Punkiškių kaimas. Kairėje upės pusėje lygiagrečiai išsidėstę Taraldžių ir Naujasodės kaimai.
Punkiškių kaimas, priklausęs Salų dvarui, plėtėsi palaipsniui. XVIII amžiaus pabaigoje priklausė Marikoniams, valdžiusiems Salų dvarą net per keletą kartų. 1855 metais dvarą iš Liucijono Marikonio įsigyja Rokiškio dvaro savininkas Reinoldas Tyzenhauzas, vėliau – sesuo Marija Pšezdziecka, jos sūnus istorikas tyrinėtojas ir diplomatas Reinoldas Pšezdzieckis paskutinysis Salų dvaro savininkas. Punkiškių kaime 1857 metais gyveno penkiolika sodiečių šeimų.

Juozo Čepėno iš Punkiškių kaimo padarytą kryžiaus šventinimas Salų parapijoje apie 1937 metus.
Nuotraukos iš Kupiškio rajono Adomynės bibliotekos archyvo
Remiantis Kauno gubernijos Vilkmergės (Ukmergės) apskrities Žemėtvarkos komisijos 1910 metų balandžio 13-osios dienos raštu, bendras žemės plotas sudarė 306 dešimtines ir 554 kvadratinius sieksnius, kurių dalis buvo netinkama žemdirbystei. Tuose dokumentuose tarp 25 kaimo gyventojų ūkių, kaip svarbus įvykis, minimas 1 dešimtinės ir 32 sieksnių žemės sklypas, suteiktas mokyklai.

Įvykdžius žemės reformą ir galutinai suformavus kaimą, iki Antrojo pasaulinio karo susidarė vienkiemiai, pieninė, pradžios mokykla, kurios statyba 1911 metais rūpinosi mokytojas Vincas Eidukas, vėliau dirbęs Kupiškyje mokytoju, direktoriumi.
Beveik visų Punkiškių kaimo ūkininkų žemės sklypai siekė upę, kurios žemupys skyrė Panevėžio ir Rokiškio apskritis.

Karo negandos

Buvusio kaimo gyventojų ir jų artimųjų susitikimas Genovaitės Mikulionienės sodyboje 2008 metų liepos mėnesį.
Nuotraukos iš Kupiškio rajono Adomynės bibliotekos archyvo
Pirmojo pasaulinio karo metais negandos neaplenkė kaimo. Rusų kareiviams įsakius evakuotis, kaimo gyventojas Jonas Pečiūra nesutiko ir buvo peršautas, o šeima su sunkiai sužeistu žmogumi turėjo paklusti reikalavimui. Pakeliui sužeistasis mirė ir buvo palaidotas Kamajų kapinėse. Kaime įsikūrus vokiečiams, kareiviai Tamošių Vilimą nušovė prie pat namų dirbantį lauke ir patys palaidojo Taraldžių kaimo kapinaitėse už upės. Eiti Punkiškių kaimo kapinių kryptimi dėl nusistovėjusios fronto linijos buvo draudžiama.
1917-aisiais metais į rusų kariuomenę mobilizuotas pradžios mokyklos kaimo mokytojas Vincas Eidukas tais pačiais metais dalyvavo karių suvažiavime ir lietuvių seime Petrapilyje, jau tada iškėlusiame nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėją, kuri nebuvo priimta, nes seimą išardė kairiųjų atstovai.

Koplytstulpis Punkiškių kaime.
Nuotraukos kopija Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniuose
Nagingieji amatininkai

Kaimo žmonės ne tik dirbdavo žemę, bet ir užsiimdavo įvairiausiais amatais. Punkiškiuose buvo net keli kalviai, padirbdavę įvairiausius žemės ūkio padargus: noragus, kirvius, dalgius, pjūklus, pasagas, kaustę arklius ir kt. Justinas Rimkus turėjo įsirengęs kalvę, bet būdamas nevedęs padėdavo broliui, vėliau – sūnėnui nudirbti įvairiausius žemės ūkio darbus. Napalys Mikulionis buvo ne tik ūkininkas, bet ir kalvis, batsiuvys. Jis buvo pasidaręs arklių varomą kuliamąją mašiną, ant klėties stogo įtaisęs vėjinį malūną. Bronius Balaišis darbavosi ūkyje ir savo kalvėje, mokėjo suremontuoti pjaunamąsias, kertamąsias mašinas, kitokį ūkyje naudojamą inventorių. Kalvyste užsiiminėjo Feliksas Žvirblis. Visoje apylinkėje medžio darbais garsėjo Juozas Čepėnas, sugebėjęs pagaminti kėdes, stalus, komodas, karstus ir, žinoma, kryžius, kuriuos daryti išmokė brolis Mykolas.

Kaimo moterys mokėjo verpti ir austi. Labai gražias plonas drobes išausdavo Elzbieta Mikulionytė. Drabužius siūdavo Pranas Vilimas, Emilija Jovaišytė, Ona Indriūnaitė-Liubertienė.
Pas ūkininkus ateidavo prekeiviai daugiausia žydai. Buvo įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas.

Koplytstulpis Punkiškių kaime, kuriame niekas negyvena.
Aušros Jonušytės 2004 metų nuotrauka
Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Jaros-Šetekšnos upės valymo darbai

1934–1939 metais vykdant Jaros reguliavimo darbus, Jaros ežeras nusausinamas, o upė išvaloma, pagilinamas jos dugnas, iš vagos pašalinami akmenys ir kelmai, darbus dirbant tik rankomis. Tačiau toks darbas buvo labai neefektyvus, užtrukdavo nemažai laiko, todėl 1940-aisiais metais, kaip tik ties Punkiškių kaimu, tvarkant Šetekšnos upę, pradėta taikyti mechanizuotų sausinimo darbų metodiką. Dar 1939-aisiais metais Lietuvos žemės ūkio ministerijos Melioracijos departamentas Vokietijos Weserhutte firmoje užsakė pagaminti du ekskavatorius: vieną 0,5 kubinio metro, kitą – 0,35 kubinių metrų talpos kaušą. Darbas prie Šetekšnos upės nenutrūko ir vokiečių okupacijos metais, su pertraukomis jis vyko iki 1948-ųjų pavasario dirbant vienam ekskavatoriui, kuomet jis buvo perkeltas į Rietavą prie Jaros aukštupio. Kitas – atvežtas į Lietuvą dirbo Nevėžio aukštupyje prie Traupio kaimo.

Kaimo tuštėjimo pradžia

1949-aisiais į Krasnojarsko kraštą ištremiamas vienas geriausių ūkininkų Jonas Jovaiša su žmona Karolina. Savo sodyboje žūsta Kazys Vilimas, bandant bėgti nuo trėmimo nušaunamas Juozas Kemeklis, žmona ir sūnus Juozas ištremiami. Pabėgęs iš tremtinių traukinio slapstosi Bronislovas Kemeklis, vėliau išeina į partizanų būrį, kur jis, išdavus informatoriui, suimamas ir nuteisiamas 15 metų lagerių. 1949 metais žūsta partizanas Jonas Kemeklis-Tauras. Pasitraukia iš kaimo Juozo Pečiūros, Jurgio Rimkaus šeimos, žūsta ir nukenčia, kaip ir daugelis kitų Lietuvos gyventojų.

Čepėnų dukrelės laidotuvės.
Nuotrauka iš Kupiškio rajono Adomynės bibliotekos archyvo
Kolūkio metais ištremtų, žuvusių ar pasitraukusių gyventojų trobose įsikuria kiti. Kaimas sparčiai ima tuštėti mirus seniesiems žmonėms, melioruojant žemes.
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo buvusiųjų šeimininkų žemės grąžinamos teisėtiems jų savininkams. Tik į buvusį kaimą gyventi nė vienas jų nebegrįžta... Lieka tik kaimo bendruomenė, išsibarsčiusi kitose vietose, kupina gražių idėjų ir sumanymų, bendrų kaimo gyventojų ir jų palikuonių susitikimų metu susirenkanti pas Genovaitę Mikulionienę.


Skaityti komentarus (5)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Apolonija, Apolonijus, Eitvilas, Eitvilė, Eitviltas, Eitviltė, Girmantas, Girmantė, Verneris, Undinė, Žara.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 003 379

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]